Kalėdiniai meduoliai

Šiemet meduolių iškepti man jau nebepavyks (nuotrauka pasirodo vienintelė ir ta pati užpernykštė...), bet gal kuriai kitai šeimininkei pravers šis gan paprastas receptas.


Produktai tešlai:

• 500 g miltų,
• 15 g kepimo miltelių,
• 120 g sviesto,
• 350 g medaus,
• 100 g cukraus,
• 50 g karčiojo šokolado,
• 2 kiaušiniai,
• 1 šaukštelis kakavos,
• 1,5 šaukštelio maltų gvazdikėlių,
• 1 šaukštelis cinamono,
• 0,5 šaukštelio malto imbiero,
• 0,1 šaukštelio maltų kvapiųjų pipirų,
• pusės citrinos nutrinta odelė.

 Produktai glajui:

• 1 kiaušinio baltymas,
• 1,5 stiklinės cukraus pudros,
• šlakelis citrinos sulčių.

Pirmiausiai pasiruošiu prieskonių mišinį (gvazdikėliai, cinamonas, imbieras, kvapieji pipirai) ir atskirame inde nutarkuoju citrinos žievelę.

Medų, sviestą, cukrų bei šokoladą užverdu ir iškart nukeliu nuo ugnies. Suberiu prieskonius, kakavą, citrinos žievelę.

Persijoju miltus, kad būtų puresni, įmaišau į juos kepimo miltelius.

Mišiniui praaušus tiek, kad rankoms jau nebekaršta, sudedu kiaušinius ir berdama miltus minkau tešlą. Ji taip ir lieka ganėtinai lipni (tai nereiškia, kad reikia daugiau miltų!). Išminkiusi dedu tešlą į polietileninį maišelį ir į šaldiklį bent kelioms valandoms.

Kočioju gan storai - apie 4 mm lakštą (meduoliai - ne sausainiai!) ir padedama sūnelio išspaudžiu metalinėmis formelėmis figūrėles. Išdėlioju ant kepimo popieriumi išklotų skardų ir kepu 175 C temperatūroje. Niekada nematavau laiko, per kiek jie iškepa, bet suktis reikia gan greitai, kad ištraukus vieną skardą kita jau lauktų paruošta. Iškeptus meduolius dar karštokus dedu į stiklinius puodus (taip gražiau :) ) ir uždengiu dangčiais. Taip jie gali stovėti kelias savaites ir nuo to skonis bus tik meduoliškesnis.

Glajumi meduolius puošiu jau prieš pat šventes. Į indą su kiaušinio baltymu įpilu šlakelį šviežiai spaustų citrinos sulčių, suberiu cukraus pudrą ir plaku iki standžių putų. Adata praduriu mažulytę skylutę polietileninio maišelio kampe (reikia tikrai labai mažos - darbo eigoje ji kiek padidėja) ir dedu į tą kampą kelis šaukštus glajaus. Gerai užsuku  maišelį ir kiek spausdama su minėtuoju kampu piešiu ornamentus ant meduolių. Kitas būdas - pasigaminti piešimo įrankį iš ledų pagaliuko, dantų krapštuko ar pan. ir juo linijas brėžti vis padažant į indą su glajumi.

Išmargintus meduolius palieku per naktį. Ryte glajus būna gerai sustingęs, tad vėl galima sudėti į indus ar pakuoti į dovanėles.

Kalėdoms artėjant...

Taip, Kalėdoms nenumaldomai artėjant... Norėtųsi, kad šįsyk jos būtų bent savaitėlę vėliau. Na bet yra kaip yra - vaikai ir aš sergame (vyresnėlį vyras šiandien parveš iš ligoninės), remonto darbų likę nebe daug, tačiau tokiomis aplinkybėmis jie iš vietos beveik nejuda, o dar kiek visko reikės kažkaip suspėti išvalyti, sunešioti, sudėlioti...

Na bet didesnių ar mažesnių bėdų turbūt visiems užtenka, mūsiškės gal šį kartą jau į pabaigą. O čia norėtųsi geriau pasidalinti pozityviais dalykais.

Labai džiaugiuosi vyro močiutės atiduotomis mezgimo knygomis. Šioje nuotraukoje tik tai, ką parsivežiau po paskutiniosios viešnagės (dar tiek ar net daugiau jau senokai tvarkingai įkurdinta mano lentynoje). Keletą šių knygų tiesa jau turėjau (tik labiau suskaitytas), o pamačiusi "Kaip mezga prancūzės" ir "Mezgimo abėcėlę" ko gero nušvitau kaip vaikas, gavęs išsvajotą žaislą. Turiu šių leidinių skanuotus/fotografuotus variantus, bet nepilnus ir jau ne kartą teko gedėti trūkstamų puslapių. Net buvau bepradedanti ieškoti, kur galėčiau nusipirkti. Trumpai tariant, išties džiugina šios senos geros knygos apie nepelnytai primirštas mezgimo gudrybes.

Riestanosiai nykštuko batai

Niekada nemaniau, jog sumąstysiu megzti tokį praktiškumu lyg ir nepasižymintį daiktą, bet norėjosi, kad prie nykštuko kostiumo ir apavas būtų atitinkamas. Tiesa pagal originalų aprašymą batukai ne nykštuko, o elfo, bet gal dėl šio netikslumo nei vieni, nei kiti mažieji padarėliai labai neįsižeis...

Apmečiau 36 akis ir paskirsčiau jas ant 4 virbalų po 9. Numezgiau lygiuoju raštu 14 eilių, kad kraštelis savaime užsiraitytų. Suformavau klasikinį kojinės kulną ir dar numezgiau 22 eiles lygiuoju raštu, t.y. tiek pat, kiek būčiau mezgusi kojinę iki pradėdama siaurinimą.

Riestosios nosytės gudrybė ta, kad mezgant sutrumpintomis eilėmis jos apatinė (paduko) dalis tampa dvigubai ilgesnė už viršutinę dalį.

Nykštuko kostiumas

Neperseniausiai visu "gražumu" teko patirti, kuo gi skiriasi valstybinis vaikų darželis nuo anksčiau mūsų vyresnėlio lankyto katalikiško. Štai dar tik pirmoji advento savaitė, o aš jau siuvu kostiumą Kalėdų šventei, mat ji, kaip nekvestionuojamai konstatavo auklėtoja, šiemet bus anksti... Taip, pirmoje gruodžio pusėje - su daug linksmybių, saldumynų, dirbtinio sniego bei nykštukų. Kita vertus, gal kaip tik gerai, kad ne Kūčių išvakarėse - bus dar kelios savaitės nurimti ir pasitikti Kristaus gimimą taip, kaip pridera. Neturim tiesa šiemet ir namuose nei advento vainiko, nei advento kalendoriaus - nelabai būtų, kur juos gražiai laikyti, nes esam gerokai užsivertę remontu... Bet per Kalėdas jau turėtų būti tvarkinga ir jauku.

Na o dabar apie nykštukus.

Audiniu aptraukta daiktadėžė

Dar vienas nedidukas seniai kirbėjęs sumanymas - atnaujinti dvi vaikų kambario lentynas.

Galinė jų sienelė buvo tamsiai oranžinė - nors atspalvis ir derantis, daugiau tokio paties kambaryje nėra. Be to, ant šviesios sienos kabančioms tamsioms lentynoms norėjosi suteikti šiokio tokio lengvumo. Taigi susiradau tapetų likučius ir jais išklijavau galines lentynų sieneles - manau visai pavyko sukurti iliuziją, kad ten iš viso nieko nėra:

Na o daiktadėžė - tai pirmasis eksperimentas galutinai išsisėmus kantrybei ieškoti ir ieškoti kažko panašaus parduotuvėse. Arba spalva netinka, arba matmenys ne tokie, arba pernelyg nepatvaru, arba šiaip negražu, arba kaina nei į tvorą, nei į mietą, arba... norėjosi ir pačiai pamėginti :)

Šiltos megztos kelnytės

Artėjant žiemai sugalvojau numegzti dukrelei šiltas kelnytes, per didžiuosius šalčius tinkamas parengti po kombinezonu, o šiaip gal visai nešiotinas ir prie striukės ar paltuko.

Iš karto atsiprašau už baisingą nuotraukų nekokybę...  Tokiai "fotografei", kaip aš, apniukusios dienos, nelabai kokią formą laikantis prie kūno turėsiantis priglusti rūbelis ir visiškai paveiksluotis nenusiteikusi "manekenė" - gerokai perdideli iššūkiai.

Kelnytės išėjo maždaug 86 dydžio. Mezgiau iš jau nenaujų, tad nelabai aiškios sudėties siūlų (nors vilnos juose neabejotinai daug) 3,5 nr. virbalais (mezginio pradžiai dar naudojau 3 nr. virbalus, o pabaigai - 2,5 nr.)

Daugiau mažiau vadovavausi šia schema, tik akių skaičius visai neatitiko, tad toliau pamėginsiu smulkiai aprašyti visus etapus.

Nuo viršaus mezgamo reglano takeliai

Turinys

1. Akių pridėjimas užmetimu
       1.1. Akių pridėjimas paprastu užmetimu
       1.2. Akių pridėjimas atvirkščiu užmetimu
       1.3. Akių pridėjimas sukryžmintu užmetimu
       1.4. Dviejų akių pridėjimas iš užmetimo
       1.5. Pavyzdžiai
2. Akių pridėjimas iš akies tįsos
       2.1. Klasikinis akių pridėjimas iš akies tįsos
       2.2. Akių pridėjimas iš akies tįsos be kryžminimo
       2.3. Akių pridėjimas iš per akį pertrauktos tįsos
3. Akių pridėjimas išmezgant kelias akis iš vienos
       3.1. Skersinis akių pridėjimas
       3.2. Perlinis akių pridėjimas
       3.3. Akių pridėjimas "žvaigždute"
       3.4. Dviejų akių pridėjimas su užmetimu
4. Akių pridėjimas iš anksčiau išmegztos eilės
       I būdas
       II būdas
       Dviejų akių pridėjimas iš anksčiau išmegztos eilės


Mezgant klasikinį reglaną nuo viršaus (nuo priekaklio) žemyn, mezginys tolygiai platinamas pridedant akių abipus kiekvieno iš keturių reglano takelių, t.y. aštuoniose vietose (apie tai plačiau skaitykite skyrelyje Reglanas).

Paprasčiausiu atveju reglano takelį sudaro viena ašinė (centrinė) akis, abipus kurios vis pridedama naujų akių, tačiau takelis gali būti ir platesnis, megztas vien gerosiomis ir/ar išvirkščiosiomis akimis arba su pynėmis, kiauraraščio elementais ar kt. priklausomai nuo pagrindinio mezginio rašto, siūlų storio bei faktūros, mezgėjos fantazijos ir įgūdžių.

Šio skyrelio tikslas - ne aprėpti visus įmanomus raštų variantus, bet apžvelgti akių pridėjimo būdus bei galimą jų pritaikymą mezgant reglano takelius.

Megztukas, megztas nuo priekaklio be reglano takelių

Vis knietėjo išmėginti mezgimą nuo priekaklio be klasikinių reglano takelių. Išbandžiau su štai tokiu mažulyčiu žalsvai melsvu megztukėliu savo pusantrų metukų dukrelei. Dabar jau galiu sakyti, kad pasirinkus patogią schemą tai išties smagus mezgimo būdas.

Mezgiau dvigubais jau trečiam gyvenimui prikeltais nelabai aiškios sudėties siūlais (kiek apsimetančiais mocheriniais) 3,5 nr. virbalais su valu.

Pradėjau kiek neįprastai - pirmiausiai lygiuoju raštu nusimezgiau  pavyzdėlį ir apskaičiavau, kad akių priekakliui reikės apie 70, o tik tada čia išsirinkau kiauraraščio schemą, kuri kaip tik ir atitiko šį skaičių (raportas pagal aprašymą kartojamas 10 kartų):

Šviestuvas - bumbulas iš siūlų

Nedemonstruosiu, kaip iki šiol atrodė mūsų vaikų kambario šviestuvas - ne tik visa savo esybe menantis tarybinius laikus, bet dar ir kabantis nepataisomai kreivai. Pasakysiu tik tiek, kad vaizdas buvo labai motyvuojantis eksperimentui...

Iš pradžių ketinau gaminti gaubtą, aptrauktą tokiu pačiu audiniu, iš kokio pasiūtos užuolaidos, tačiau nekilo ranka mokėti apie 40 lt. už patį paprasčiausią, dar gi toli gražu ne pačios tinkamiausios formos, gaubtelį, kurį būčiau pirkusi vien dėl karkaso. Spintoje užsigulėjusi apvali kartoninė dėžė nuo puodelių rinkinio būtų buvusi ganėtinai tinkamo formato, tačiau saugumo sumetimais taip ir neišdrįsau jos kabinti šalia degančios lemputės.

Taip bemąstydama vis žvilgčiojau, kaip bumbulas po bumbulo kuriamas štai toks šviestuvas - dekoracija, ir viena iš idėjų atrodo būsiu užsikrėtusi.

Eksperimentui prireikė visai nedaug:

• taisyklingo rutulio formos baliono (tokių, beveik taisyklingų, tiesa teko paieškoti),
• ryškių geltonai oranžinių akrilinių siūlų,
• lipalo,
• vienkartinių pirštinių (nors iš bėdos buvo galima terlintis ir be jų),
• šviestuvo "vidurių".

Nertas meškutis

Jaučiu šiokią tokią silpnybę meškiukams, meškučiams, meškyčiams, meškulyčiams, meškutėliams ir visokiems kitokiems meškiškiems jų giminaičiams, tad nenuostabu, kad mūsų namuose jų lyg ir nestinga. Tačiau kol kas dar nebuvo nė vieno - rankų darbo. Žinau žinau, "tikrųjų" pliušinių meškiukų siuvimas yra atskira meno, o tuo pačiu ir mokslo, šaka, į kurią, tiesą pasakius, prisibijodama dar vienos priklausomybės, sąmoningai stengiuosi savo nosytės nekišti, bet kai visai netyčia (na beveik...) užtikau tokį išsamų lietuvišką ir ne persudėtingą nerto meškučio aprašymą, "poeto širdis neatlaikė"... Dabar žinoma galvoje knibžda minčių mintelių, ką ir kaip buvo galima daryti geriau, bet šįkart stengiausi perdaug nenutolti nuo aprašymo, kuris, neriant pirmą meškiuką gyvenime, tikrai puikus. (Tiesa kojytes keliomis eilutėmis visgi patrumpinau ir dar letenytes pasiuvinėjau).

Lovatiesė - užvalkalas čiužiniui

Šiandien buvo viena iš tų vis retėjančių dienų, kai mano mažoji mergaitė užmigo pietų. Naudodamasi proga įgyvendinau jau senoką, bet vis eilės nesulaukiantį sumanymą švelniai atsikratyti  skiautininės sūnelio lovatiesės, prie kurios tiesa prasėdėta ne diena ir ne dvi, bet ką jau padarysi - tai nuo pat pradžių nebuvo vykęs pasirinkimas tiek dėl tapetų bei užuolaidų margumo, tiek dėl to, kad tokios lovatiesės kraštus kiekvieną rytą tekdavo kruopščiai sukamšyti tarp čiužinio ir didžiąją lovytės dalį juosiančių apsaugėlių (žinoma - tėveliui arba mamytei...)

Kaip ir dažniausiai, "projekto" įgyvendinimo ėmiausi iš to, ką turėjau namuose, o turėjau dvi gan ribotų matmenų sodriai samaninės spalvos (beveik tiksliai tokios, kaip kilimo) audinio atraižas.

Liemenė su dviguba pyne

Šaltajam prieššildyminiam sezonui įsibėgėjus nori nenori rankos pačios tiesiasi storesnių siūlų link...

Gal ir ne kažin kas, bet kadangi pastaruoju metu mano veikla šiame blog'e apsiribojo nors ir ganėtinai aktyviu, net visgi jau senų įrašų apie NŠP tobulinimu , o už jo ribų - pakaitomis sergančių vaikų slaugymu, vis tiek malonu pagaliau parodyti kažką naujesnio.



Liemenę mezgiau iš trigubo kiliminio siūlo 3,5 nr. virbalais. Skamba ko gero baisiai :) , bet nepatikėsite, koks tai jaukiai šiltas daiktas, kai patalpoje vos šešiolika laipsnių su puse, o išsvajotieji nauji langai vis dar (jau!) pakeliui.


Be klaidelių apsieiti nepavyko, tad nuoseklaus aprašymo šįkart nebus, bet apskritai rezultatu esu patenkinta - vaizdas veidrodyje nenuvylė (demonstruotis pasikuklinsiu...), priešingai nei poros paskutinių sau kurptų mezginių, o ir apdailos srityje jaučiuosi kokiu žingsneliu patobulėjusi. Pagaliau perpratau, kaip gi taisyklingai surinkti akis mezginio krašte - šis anksčiau visaip kaip mano privengiamas darbo etapas tapo kone malonumu. Be to, jau be žvilgčiojimų į schemas tiek apmečiau, tiek nuleidau akis itališkuoju būdu ir pirmą kartą gyvenime mezginį įliemenavau. Trumpai tariant, kukliai pasidžiaugti visgi yra kuo, o galvoje jau ūžia naujos idėjos.

Na o pabaigai - taip vadinamosios dvigubos pynės schema:

Akių surinkimas mezginio krašte

Turinys

1. Akių surinkimas virbalu
    1.1. Akių surinkimas išilgai horizontalaus krašto
    1.2. Akių surinkimas išilgai vertikalaus krašto
    1.3. Akių surinkimas išilgai formą turinčio krašto
2. Akių surinkimas vąšeliu
    I būdas
    II būdas
    III būdas


Mezginio akis galima surinkti ir jau užbaigtos detalės krašte - jos viršuje, apačioje ar šone. Šis būdas plačiai naudojamas apdailai, taip pat tais atvejais, kai reikia pratęsti mezginį kita kryptimi.

Akys surenkamos virbalu (geriau 1-2 numeriais plonesniu, nei mezgimui naudoti virbalai) arba vąšeliu, mezginį laikant gerąja puse į save.

Siuvinėjimas ant mezginio

Turinys

1. Siuvinėjimas pagal mezginio akis
2. Siuvinėjimas kryželiu
3. Siuvinėjimas grandinėle
4. Siuvinėjimas virvele
5. Lygusis dygsnis
6. Kirmėlaitės dygsnis
7. Apsiuvamoji siūlė
8. Akutės
9. Dekoratyvinis adymas

Mezginio dalių siuvimas

Turinys

1. Mezginio dalių paruošimas siuvimui
    1.1. Siūlų galų slėpimas
            1.1.1. Siūlų galų slėpimas adata
            1.1.2. Siūlų galų slėpimas vąšeliu
    1.2. Mezginio detalių formavimas
2. Mezginių siūlės
    2.1. Siūlė "šonas su šonu"
            2.1.1. Nematomoji siūlė kabinant už kraštinių akių esantį siūlą
            2.1.2. Nematomoji siūlė kabinant kraštines akis
            2.1.3. Nematomoji siūlė kabinant dvigubą kraštinės akies siūlą
            2.1.4. Kilpinė siūlė
    2.2. Siūlė "galas su galu"
            2.2.1. Nematomoji siūlė "galas su galu"
            2.2.2. Kiauraraščio siūlė
            2.2.3. Siūlė "galas su galu" vąšeliu
    2.3. Siūlė "galas su šonu"
    2.4. Grandininė siūlė
    2.5. Ketliuotoji siūlė
    2.6. Dviejų sluoksnių sujungimas
            2.6.1. Dviejų sluoksnių sumezgimas
            2.6.2. Dviejų sluoksnių sunėrimas
            2.6.3. Palankos prisiuvimas
    2.7. Tvirtoji siūlė
    2.8. Siuvimas siuvamąja mašina

Obuolienė

Kadangi paskutiniu metu ne kažin ką labai parodytino veikiu (gi nedemonstruosi visam svietui pvz. savo iškuopto sandėliuko), pasiteisinsiu bent tuo, jog štai vis verdu obuolienę. Išties gi paprasčiau negu paprasta ir "obuolienės receptas" daugeliui žmonių, bent kiek nusimanančių, ką veikti virtuvėje, tikriausiai skamba ganėtinai naiviai, bet kiek save pažįstu, man kitais metais stovint prie puodo, kupino tik ką pripjaustytų obuolių, taip neatrodys...

Taigi proporcijos:

• 5 litrai pjaustytų rūgštokų obuolių (manau tokios talpos maniškis didysis puodas),
• 2-2,5 stiklinės cukraus,
• 0,5 litro vandens.

Verdu apie 40 min. ir supilstau į spiritu dezinfekuotus stiklainius.

Tiesa tai obuolienė "ne kaip pas žmones" :) Rūgštoka, perdaug nesuvirusi ir tikriems smaližiautojams ko gero nerekomenduotina, bet būtent tokią jau daugybę metų verda mano mama ir tai tiesiog nepamainomas dalykas prie blynelių su cukinija.

Kraštinės mezginio akys

Turinys

1. Lygus kraštas
    1.1. Lygusis kraštas
    1.2. Grandininis kraštas prancūziškuoju būdu
    1.3. Grandinis kraštas atvirkščiojo trikotažo raštui
    1.4. Grandininis kraštas vokiškuoju būdu
    1.5. Grandininis kraštas su persukta pirmąja akimi
    1.6. Grandininis kraštas angliškuoju būdu
    1.7. Dviguba kraštinė akis
2. Dantytas (perlinis) kraštas
    2.1. Paprastas perlinis kraštas
    2.2. Dvigubas perlinis kraštas
3. Susiuvamasis kraštas
    3.1. Lygusis susiuvamasis kraštas
    3.2. Dantytasis (tvirtasis) susiuvamasis kraštas
           I būdas
           II būdas


Kraštinės akys - tai po vieną akį abiejuose mezginio kraštuose. Jos neįeina į rašto akių skaičių, paprastai nežymimos schemose ir apmesti jas reikia papildomai.

Kokį kraštinių akių mezgimo būdą pasirinkti, priklauso ne tik nuo pagrindinio mezginio rašto, bet ir nuo to, ar kraštas liks laisvas, ar prie jo bus siuvama, primezgama kita detalė. Taisyklingai išmegztos kraštinės akys padeda sudėti mezginio dalis taip, kad tiksliai sutaptų spalvotųjų ar vienspalvių raštų detalės, bei susiūti dalis plona, beveik nematoma siūle.

Su kraštinių akių mezgimo būdų pavadinimais yra nemaža painiavos - skirtinguose šaltiniuose galima rasti aprašytus skirtingus būdus, o klasifikacijos labai įvairios, neretai prieštaraujančios viena kitai. Čia pamėginau pateikti kuo daugiau būdų ir išdėstyti tokia tvarka, kokia man atrodo labiausiai logiška.

Svarbu. Pradedant megzti pirmojoje eilėje visada išmezgamos abi (tiek pirmoji, tiek paskutinė) kraštinės akys, o kitose eilėse, priklausomai nuo pasirinkto būdo, viena iš jų ar net abi gali būti neišmezgamos.

Reglanas

Turinys

1. Reglanas nuo viršaus
    1.1. Iškirptė be įgilinimo
    1.2. Ties priekine mezginio dalimi (-is) įgilinta iškirptė
          - per galvą apsivelkamo megztinio mezgimo pavyzdys
          - susagstomo megztinio mezgimo pavyzdys
          - megztinio su V formos iškirpte mezgimo pavyzdys
    1.3. Ties priekinėmis ir pečių dalimis įgilinta iškirptė
2. Reglanas nuo apačios
    2.1. Reglanas nuo apačios su siūle
          2.1.1. Iškarpos gaminimas
          2.1.2. Mezgimas pagal turimą standartinį brėžinį
    2.2. Reglanas nuo apačios be siūlės
3. Reglanas vąšeliu
4. Naudingos nuorodos



Reglano rankovės (dar vadinamos pleištinėmis) - tai rankovės, vientisos su pečiais ir siekiančios priekaklį.

Žiauri gyvenimo realybė

Štai taip. Šįkart nebus anei nuotraukos, anei rašinėlio apie "akių dūmimą". Kol kas vienintelė ištikimiausia ir visokia kitokia -iausia šio blog'o sekėja (žinoma neskaitant vienintelio ir nepakartojamo mano vyro, kurį, tenka pripažinti, mezgimas ir pan. dalykai domina itin saikingai :) ) guodėsi jaučianti negalią kurį laiką gyvendama be fotoaparato. Labai gerai ją suprantu, nes net sunkiai telpa į žodžius, kaip tuomet jaučiasi blog'erė (tegu dar ir visai pradedančioji) be... kompiuterio. Tiksliau gal būtų sakyti su laaabai atnaujintu kompiuteriu, bet šia tema nesiplėtosiu. Mano išpuoselėtas mezgimo archyvėlis reanimuojamas ir prognozės toli gražu ne džiuginančios - tikrai liks tai, ką turėjau prieš gerus tris mėnesius. Tai žinoma geresnioji naujiena. Blogesnioji ta, kad per tokį atrodytų neilgą laiko tarpą gerų dalykų galima sukaupti neįtikėtinai daug ir dėl įdėto triūso beigi išsibarsčiusių net nuorodų, kur tų gėrių vėlekos iš naujo ieškoti, širdelę sopa...

Taigi laukiu. Viena vertus, galvoje nesiliauja suktis mintys, kiek galbūt reikės įdėti pastangų dėl visiško atsitiktinumo, nesėkmės, o ir tos pastangos vargu ar leis išspausti jau turėtą, kaip sakoma, rankoje laikytą, variantą. Kita vertus, nori nenori dar ir dar kartą susiduri su tiesa, jog viskas šiame pasaulyje laikina - čia atrodo kažką turi, kuo galėtum ir su artimu dosniai pasidalinti, čia vėl pats stovi plikas basas... Kad perdaug neprisirištum, kad nepamirštum, dėl ko esi po šia saule.

Iš pradžių dėl visos šios painiavos nuotaika buvo kaip tik tokia, kai norisi nulįsti į kamputį ir nebent ramiai pasiklausyti Rasos LaPienės muzikos - yra kelios jos senosios giesmės, dainos, kurių visada klausausi tokios nuotaikos. Tada manęs geriau nejudinti :)

Kitas ne prastesnis būdas leisti susigulėti mintims - mezgimas. Taigi galų gale pradėjau megztuką - pirmąkart sau ir pirmąkart rimtėlesniu kiauraraščiu. Nežinau, gal ne toks tas raštas ir rimtas, o gal perprastos nuomonės buvau apie kiauraraščius, bet procesas visai malonus ir smegeninės pernelyg apkrauti nereikia, o įvėlus klaidelę ji matyti iškart, o ne nuo pusės mezginio, ko labiausiai bijojau.

Dar truputuką skaitau. Ilgai gulėjo lentynoje ši anytos paskolinta knygelė - vis neprisiruošiau atsiversti, atrodė labai jau nepatraukliai: kažkoks detektyvas, o dar apie Afriką, dar kažkokie gremėzdiški neištariami veikėjų vardai, o autorius - medicinos teisės profesorius (su pastarąja yra tekę turėti reikalų ir bene vienintelis su ja susijęs neabejotinai teigiamas dalykas - kad dieną, kai išlaikiau įskaitą, iš savo būsimo vyro gavau pasiūlymą tekėti). Trumpai tariant, daugeliu atžvilgiu ta knyga manęs nedomino, bet gi nepadoru pernelyg ilgai laikyti negrąžintą daiktą. O štai dabar skaitau jau antrąją - visiškai savo noru ir visai neatsisakyčiau dar dviejų šios serijos knygų. "Didžiosios Britanijos mokslininkai šias knygas rekomenduoja net kaip psichoterapijos priemonę" - na ir kas, kad apie Afriką :)

Obuolių pyragas su manų kruopomis

Vakar pradėjome obuolių sezoną - pirmąja dėže, parsivežta iš diedukų (taip mūsų mažieji vadina vyro tėvus):

Ne parodiniai, truputėlį jau gelbėtini, bet dar kvepiantys sodu ir kuo puikiausiai tinkantys pyragui. Taigi nedelsdami su vyresnėliu ir kibome į darbą - pirmiausiai kruopščiai atsirinkome negražesniuosius obuolius, kiek pradėjusius gesti. Šis etapas mano pagalbininkui buvo įspūdingiausias, tad negaliu nepaminėti. Toliau sekė nebe tokie įdomūs dalykai, su kuriais susidoroję turėjome nemenką dubenį luptų, smulkiai pjaustytų obuolių.

Dar pyragui prireikė:

300 ml miltų,
300 ml manų kruopų,
200 ml cukraus (saldesniems obuoliams būtų užtekę ir 150 ml),
1/2 standartinio pakelio kepimo miltelių,
180 g sviesto,
cinamono.

Miltus, manų kruopas, cukrų ir kepimo miltelius sumaišiau dubenyje.

Į dubenį su pjaustytais obuoliais negailėdama pribėriau cinamono ir gerai išmaišiau.

Kepimo skardą ištepiau sviestu ir išdėliojau maždaug vienu sluoksniu (kad nesimatytų dugno) pjaustytus obuolius. Apibarsčiau puse kiekio paruoštosios masės. Vėl pribėriau panašų kiekį obuolių ir apibarsčiau likusiu mišiniu. Viršų apdėliojau tarkuotu sviestu. Kepiau 200 C karštumo orkaitėje 45 min.

Kaip visada, pyragas išėjo labai birus, valgomas šaukštu, tad stalo svečiams labai nepapuoštų... Bet visgi skanumėlis - ypač kol dar šiltas, su pienu (ledai beje irgi nemaišo).

Mezgimas sutrumpintomis eilėmis

Mezgimas sutrumpintomis (neužbaigtomis) eilėmis - tai mezgimas kas eilę paliekant tam tikrą skaičių neišmegztų akių.

Tai gan plačiai taikomas mezgimo elementas - sutrumpintomis eilėmis galima formuoti krūtinės įsiuvus, nuo viršaus mezgamo drabužio reglano rankovėmis kaklo iškirptę, kai kuriuos kepurių, šalikų modelius ir kt. Pabaigus formavimą toliau mezgamos vėl visos akys.

Kiek kurioje eilėje palikti neišmegztų akių, arba reikia apsiskaičiuoti, arba jau būna nurodyta konkretaus mezginio aprašyme. Šis skaičius gali būti didėjantis (sutrumpintos eilės trumpėja), mažėjantis (sutrumpintosios eilės ilgėja) arba net ir kartotis toks pats kas keletą pilnų eilių (pavienės sutrumpintos eilės tokio paties ilgio).

Pagrindinis dalykas, nuo kurio priklauso, kiek dailus bus mezginys - kaip išmegzti sutrumpintos eilės pabaigą/pradžią. Pagal tai skiriama keletas būdų, kuriuos ir norėčiau čia pristatyti. Šįkart klasifikacija kiek neįprasta - nuo sudėtingesnių būdų iki paprastesnių. Tokį išdėstymą pasirinkau dėl to, kad tai, kas galbūt atrodo paprasčiausia, iš tiesų reikalauja daugiau įgūdžių, mezginio "pajautimo", nei per didelio, nei per mažo siūlo įtempimo, o nuosekliai sekant sudėtingesnių būdų etapus galima išgauti puikų rezultatą ir be didesnės patirties.

Turinys

1. Sutrumpintos eilės su apmetimu
    - Dešinysis įsiuvas mezgant trikotažo raštu
    - Dešinysis įsiuvas mezgant atvirkščiojo trikotažo raštu
    - Kairysis įsiuvas mezgant trikotažo raštu
    - Kairysis įsiuvas mezgant atvirkščiojo trikotažo raštu
    - Abiejų įsiuvų formavimas, kai sutrumpintos eilės ilgėja
2. Sutrumpintos eilės su apmetimu iš akių tįsos
3. Siūlu apvejama kraštinė iš paliktųjų neišmezgamų akių
    - I būdas
    - II būdas
4. Paprasčiausios sutrumpintos eilės

Suknelė Adelytei

Kai rinkome vardą savo mažylei, vienas iš variantų buvo Adelė. Vėliau jį nukonkuravo kiti, bet didysis broliukas vis prisimindavo ir šį. Galiausiai, kad neliktų vardas be šeimininkės, juo praminėme pirmąją mažosios lėlytę - dovanotą diedukų. O ši suknelė atsirado dar labiau praktiniais sumetimais - nusprendžiau pasilengvinti sau gyvenimą ir užuot eilinį kartą rinkusi iš palovių itin lengvai nurengiamus rūbelius (pusantrų metukų mergytės - tiesiog virtuoziškai), griebiausi vąšelio.

Nužvelgus figūrą netruko paaiškėti, kad iki žmogiškų proporcijų šiai manekenei toloka ir su tipišku reglanu geriau neprasidėti. Tad nunėrusi 50 kilpų pynelę kakliukui tęsiau pagal šią tolygiai platinamo reglano schemą:

Nunėriau pagal ją 7 eiles ir  8-ąją pakartojau 4 kartus.

Matuodama ant lėlytės palikau kiek reikia "rankovėms" (proporcijos išties keistokos - labai jau siaura ir plokščia nugarytė), toliau kartu nėriau tik priekį ir nugarą (rankovių dalį praleisdama) - 3 eiles stulpeliais su užmetimu ("juosmeniui") ir 11 eilių pagal šią schemą (sijonėliui):

Nugarą susiuvau tiek, kad lėlytė vos vos įlįstų, aukščiau įsiuvau tris sagas, prinėriau kiek pamažintas kilpas, o po sijonėliu - tokiais kaip smėlinuko "kelnaites".

Gal ir baisingai nepedagogiška, bet viliuosi, kad kol kas Adelytė bus nenurenginėjama bei sėkmingai (su visomis rankomis ir kojomis) sulauks tokio dukrelės amžiaus, kai šiai norėsis ir namus lėlėms statyti, ir lovelėje migdyti, ir t.t. Broliukas, iš visų pusių pavartęs bei pagyręs: "Nu visai gražu",  kiek patylėjęs jau konstatavo: "Aš nemokėsiu nurengti". Kažin ar taip pat manys ir po pietų miego atsikėlusi mažoji lėlytės šeimininkė...

Pirštinytės su pelėdžiukais

Dvi poros pirštinyčių į draugiją prakutusio nykštuko kepurėlėms:

Prisipažinsiu - nesu didelė mėgėja megzti keliskart to paties. Jei jau tenka sukurpti kažką labai panašaus, stengiuosi bent mažulytę detalę pakeisti. Gaila su pirštinėmis (kaip ir su kojinėmis) taip neišeina - antrąją visada turi atkartoti lygiai taip pat. O jei dar ir vaikai du, iš kurių vienas jau moka pareikšti savo svarią nuomonę, kad jam reikia pelėdų, lygiai tokių pačių, kaip ir sesės... Na bet geriau jau megzti tą patį, nei nemegzti nieko :) O kad gautųsi visiškai tas pats, dar ir ant lapuko vieną kitą skaičių pasižymiu, paskui tuos lapukus dėl visa ko pasilieku ateičiai - iš pradžių tvarkingai, paskui jau nelabai, galų gale nebeatseku, apie kurį mezginį ta rašliava, ir tenka pripažinti, jog naudos iš to visgi ne kažin kiek. Taigi taupydama vietą stalčiuje savo nenumaldomą poreikį užsirašinėti pamėginsiu realizuoti čia.

Pilkosios pirštinytės

Apmečiau 32 akis ir paskirsčiau po 8 ant keturių virbalų. 16 eilių mezgiau stulpeliais 1/1. Toliau:

1 - 4 eil. - išvirkščiosiomis, tik 2-oje eilėje po vieną užmetimą kiekvieno virbalo pradžioje (taigi toliau jau 36 akys, po 9 akis ant virbalo),

5 - 7 eil. - išvirkščiosiomis, tik 12 vidurinių akių (ant III ir IV virbalo) - gerosiomis,


8 eil. - tai pirmoji pelėdos schemos eilė (po dvi kraštines schemos akis nenaudojau), o visas likęs "fonas" - išvirkščiosiomis akimis:

Nykštį formavau 15 eilėje.

- Dešiniajai rankai ant pirmojo virbalo: 1 akis išvirkščioji; tada 6 akis išmezgiau juodu (kontrastingos spalvos) siūlu, pervėriau jas atgal ant kairiojo virbalo ir dar kartą išmezgiau jau pilkuoju; 2 akys išvirkščiosios.

- Kairiajai rankai ant antrojo virbalo: 2 akys išvirkščiosios, 6 akys analogiškai su juodu, paskui pilku siūlu, 1 akis išvirkščioji.

Pasibaigus pelėdos schemai dar numezgiau dvi eiles išvirkščiosiomis akimis ir pradėjau siaurinti - kaskart sumegzdama I ir III virbalų II ir III akis, o II ir IV virbalų dvi priešpaskutines. Likus iš  viso 8 akims siūlą nukirpau ir pervėriau per jas.

Atsargiai išvėriau juodąjį siūlą ir surinkau atviras akis: 6 viršuje ir 5 apačioje. Dar "surinkau" 1 ir 2 akis iš kraštų - iš viso gavosi 14 a. nykščiui, kurias paskirsčiau ant keturių virbalų. Numezgiau 10 eilių išvirkščiosiomis akimis ir užbaigiau kaip ir visos pirštinės "nosytę".

Rožinės pirštinytės

Apmečiau 28 akis ir paskirsčiau po 7 ant keturių virbalų. 16 eilių mezgiau stulpeliais 1/1. Toliau:

1 eil. - po vieną užmetimą kiekvieno virbalo pradžioje (taigi toliau jau 32 akys, po 8 akis ant virbalo), išvirkščiosiomis, tik 11 vidurinių akių (ant III ir IV virbalo) - gerosiomis,

2-3 eil. - išvirkščiosiomis, tik 12 vidurinių akių, (ant III ir IV virbalo) - gerosiomis,

4 eil. - tai pirmoji pelėdos schemos eilė (po dvi kraštines schemos akis nenaudojau), o visas likęs "fonas" - išvirkščiosiomis akimis.

Nykštį formavau 11 eilėje.

- Dešiniajai rankai ant pirmojo virbalo: 1 akis išvirkščioji; tada 5 akis išmezgiau juodu (kontrastingos spalvos) siūlu, pervėriau jas atgal ant kairiojo virbalo ir dar kartą išmezgiau jau rožiniu; 2 akys išvirkščiosios.

- Kairiajai rankai ant antrojo virbalo: 2 akys išvirkščiosios, 5 akys analogiškai su juodu, paskui su rožiniu siūlu, 1 akis išvirkščioji.


Pasibaigus pelėdos schemai kitoje eilutėje pradėjau siaurinti - kaskart sumegzdama I ir III virbalų II ir III akis, o II ir IV virbalų dvi priešpaskutines. Likus iš  viso 8 akims siūlą nukirpau ir pervėriau per jas.

Atsargiai išvėriau juodąjį siūlą ir surinkau atviras akis: 5 viršuje ir 4 apačioje. Dar "surinkau" 1 ir 2 akis iš kraštų - iš viso gavosi 12 a. nykščiui, kurias paskirsčiau ant keturių virbalų. Numezgiau 9 eiles išvirkščiosiomis akimis ir užbaigiau kaip ir visos pirštinės "nosytę".

Prakutusio nykštuko kepurėlė

Na niekaip jokios kitokios antraštės nesugalvojau - be galo mielas būtent šis pavadinimas... Tad visų pirma ir skubu padėkoti Sniegai už lietuvišką mezgimo aprašymą - AČIŪ!

Išėjo kas išėjo, bet manau visai be reikalo kurį laiką dar dvejojau, ar bandyti - turime štai jau dvi tokias kepurėles ir turbūt dar ne paskutines:

Sakyčiau labai patogus modelis, ypač dar neitin prakutusiam darželinukui, kuriam savarankiškai susirišti raištukus būtų kiek persudėtinga, o ir sagai negrabiais pirštukais parodyti kelią į kilpą laiko užimtų.

Prie viso to, kas labai tvarkingai išdėstyta aprašyme, pridurčiau tik nedidukę pastabėlę - mezant reikia turėti omenyje, kad išorinė kepurėlės pusė galų gale taps išvirkščioji. (Tai žinoma nelabai turi reikšmės, jei siūlai nauji, bet jei yra kokių slėptinų defektėlių, geriau jau juos iškart palikti toje pusėje, kur jiems ir vieta).

Beje pilkajai kepurėlei išmėginau dar nebandytą itališkojo akių apmetimo būdo variantą stulpeliams 2/2 (aprašytas čia). Kadangi ši kepurėlė iš pradžių mezgama ratu, papildomai turėjau smagų galvosūkį, kaip "apsukti" kas antrą eilę. Na bet galiausiai likau visai patenkinta rezultatu. Tiesa nesu tikra, ar būtent šiam modeliui tai labai tinkamas pasirinkimas - atrodo dailiau, bet kraštas storesnis, ne tiek laisvas, kaip akis apmetus įprastu būdu, nors pagrindinio akių apmetimo itališkuoju būdu reikalavimo - pirmas 4 eiles megzti plonesniais virbalais, ir nesilaikiau.

Akių nuleidimas

Turinys

1. Akies pertraukimas per kitą

2. Akių sumezgimas (2 būdai)

3. Akių sunėrimas (2 būdai)

4. Akių nuleidimas adata

    4.1 Itališkasis akių nuleidimas adata

          4.1.1. Itališkasis akių nuleidimas stulpeliams 1/1 (2 būdai)

          4.1.2. Itališkasis akių nuleidimas stulpeliams 2/2 (2 būdai)

    4.2. Kiti akių nuleidimo adata būdai (3 būdai)
5. Itin tamprus kraštelis

6. Reljefinio krašto formavimas (3 būdai)

Pieva kvepiantys namai

Šiandien turėjome progos visa šeimynėlė aplankyti mano vaikystės pievą. Svarstau, ko gero būtent tai ir buvo pagrindinis kelionės tikslas - dar kartelį dirstelėti ten, kur viskas kažkada buvo skersai išilgai išvaikščiota, mintinai žinomas kiekvienas takelis takelytis, pažįstamas kiekvienas žemuogių pievelės lopinėlis, kur tiek kartų varstytos uogos ant smilgų, skinti lubinai (keista - jie gi taip neilgai išsilaiko pamerkti), bėgiota su mūsų, vaikų, be galo mylėtu šuneliu Toriu ar tiesiog gulėta žiūrint į plaukiančius debesis ir... svajota. Pasirodo tik tada visi krūmai, medeliai atrodė tarsi sustoję laike - tarsi visada tokie buvę ir visada būtent tokie ir liksią. Avietynas pavirtęs nemenku miškeliu, o ten, kur būta pačios miško tankmės, šviečiasi kelerių metų senumo kirtavietė. Nežinau, gal suaugusiojo akimis niekada ta erdvė ir nebuvo tokia neaprėpiama, bet dabar jos tikrai mažiau - glemžiasi miškas. Bene vienintelis dalykas, kuris tikrai likęs ten, kur ir buvęs - tai slidinėjimo takas ir vaikystėje taip paslaptingai atrodęs (kone ant žemės nusileidęs kosminis laivas :D ) "slidininkų namelis". Naudojami iki šiol...

Na bet laikas grįžti prie pagrindinio (?) kelionės tikslo, o jis kur kas apibrėžtesnis - pasirinkti žiemai vaistažolių. Esu visiškai įsitikinusi, kad pačios pačiausios auga būtent TOJE pievoje :) Ir nesvarbu kiek kartų išgirsčiau sakant, jog plikyti arbatą iš pakelių - žymiai patogiau, ar kad vaistinėse pirktos žolelės irgi visokios kokios ekologiškos... Pirktinė arbata yra pirktinė, ji neturi nė pusės savo tikrojo skonio ir tuo labiau - nekelia štai tokių sentimentų.

Ne tiek ir daug to šiandieninio derliaus - viso labo keletas žolelių rūšių, bet manau užteks iki pavasario gintis nuo peršalimų (langus vis tiek keisime, bet čia jau atskira kalba :) ). Taigi

...aviečių lapai (muša temperatūrą, tad bus naudojami daugiau kaip vaistas, nebent vienas kitas lapelis kaip priedas - imuniteto stiprinimui):

...žemuogių lapai:

...ir čiobreliai (kaip gi be jų, nesvarbu, kad savo kalvelę apleido - persikraustė ant ne ką prastesnės):

Taigi kokią savaitėlę turėsime kambarį - "džiovyklą" su daugeliu horizontalių paviršių nudėliotų kepimo skardomis ir nuklotų popieriumi. Pieva kvepiantį kambarį...

Akių apmetimas

 Turinys

1. Akių apmetimas vienu virbalu

    1.1. Akių apmetimas vienlinku siūlu

            - I būdas

            - II būdas

    1.2. Kryžminis akių apmetimas

    1.3. Itališkasis akių apmetimas

            - klasikinis itališkasis akių apmetimas

            - itališkasis akių apmetimas su pagalbiniu siūlu

    1.4. Kiti akių apmetimo vienu virbalu būdai

            - akių su dviguba apatine grandinėle apmetimas

                - I būdas

                - II būdas

            - dekoratyvinis akių apmetimas

                - storas dvigubų akių kraštas - "bulgariška pradžia"

                - storas sukryžmintų akių kraštas

                - storas kiauraraščio kraštas atnaroje 1/1

                - spurgų kraštas

                - kryžminis būdas visas akis apmetant po dvi

            - akių apmetimas smiliumi

2. Akių apmetimas dviem virbalais

3. Akių apmetimas vąšeliu

4. Nematomas akių apmetimas ir pagalbinė eilė

    - pagalbinė eilė vąšeliu

    - nematomas akių apmetimas stulpeliams 1/1

    - nematomas akių apmetimas stulpeliams 2/2
    - nematomas akių apmetimas su pagalbine eile vąšeliu

Apie pirmosios akies apmetimo būdus jau rašiau. Čia nagrinėsime tik tolesnius darbo etapus, nebent tam tikram tolesnių akių apmetimo būdui tinka tik tam tikras pirmosios akies apmetimo variantas - tuomet bus aprašytas ir jis.

Pirmosios akies apmetimas

Pirmasis bet kurio akių apmetimo būdo etapas - pirmosios akies (slankiojamosios kilpos) apmetimas. Jai apmesti galimi keletas skirtingų būdų, kai kurie iš jų labiau tinkami tam tikriems mezginiams, tačiau didelio skirtumo nėra.

Prieš apmetant pirmąją akį, atsivyniojama siūlo tiek, kad užtektų apmesti visas mezginio akis.

Pirmąją akį galima suformuoti su virbalu (ar jų pora) arba virbalų nenaudojant - pirštais.

Turinys

1. Pirmosios akies apmetimas nenaudojant virbalų
    I būdas
    II būdas
2. Pirmosios akies apmetimas su virbalu (ar suglaustų virbalų pora)
    I būdas
    II būdas
    III būdas
    IV būdas

Siuvimas namams

depositfiles

http://www.gami.lt/uzuolaidu-siuvimas

depositfiles

depositfiles

depositfiles

depositfiles

depositfiles

Albumas

Albumas

Albumas

Albumas

Albumas

Albumas

Albumas

Albumas

Lininė kepuraitė

Šį skrybėliuką bandžiau derinti prie rankinės. Visa bėda, kad lininių siūlų nuo pastarosios atliko aiškiai permažai (o kol kas esu išsikėlusi tikslą nepirkti naujų, kol gerokai neapmažinsiu turimų sankaupų), tad štai ką po kelių ardymų pavyko išspausti kombinuojant su baltais medvilniniais siūlais:

Nėriau labai panašiai kaip kepurėlę su garlaiviu. Baltai juostai pritaikiau šį kryžiuotų stulpelių raštą:

Nuotraukose ji kiek suglebusi, nes kepuraitė manekenui - kamuoliui truputėlį perdidelė, o ir medvilniniai siūlai minkštesni už lininius, bet ant galvos pasitempia ir tokio tarsi susiaurėjimo nematyti.

Gėlytę nėriau pagal abi šias schemas (lininių siūlų vos beužteko žiedlapių krašteliams...):

Nerta lininė rankinė

Senokai audžiau mintelę apie štai tokio modelio rankinę, tik vis nesijaučiau pakankamai susidraugavusi su vąšeliu. O pasirodo įgyvendinimas, kaip tokiai nėrėjai, ne tiek labai ir užtruko.

Aprašymas (žaviuosi japonų sugebėjimu taip trumpai ir aiškiai perteikti tai, kam mūsuose greičiausiai prireiktų visos paklodės menkaverčio teksto):

Mano siūlai matyt buvo kiek plonesni už rekomenduojamus, tad nurodyto dydžio kvadratui nunerti prireikė daugiau eilių, bet proporcijų tai nesugadino - toliau viską dariau pagal schemą.

Rankenoms naudojau "Senukuose" pirktą tokią skaidrią žarnelę (berods kaip tik tokio ir storio - nebesu tikra). Magnetukus turėjau išimtus iš kažkokios senos rankinės.