Vakar pradėjome obuolių sezoną - pirmąja dėže, parsivežta iš diedukų (taip mūsų mažieji vadina vyro tėvus):
Ne parodiniai, truputėlį jau gelbėtini, bet dar kvepiantys sodu ir kuo puikiausiai tinkantys pyragui. Taigi nedelsdami su vyresnėliu ir kibome į darbą - pirmiausiai kruopščiai atsirinkome negražesniuosius obuolius, kiek pradėjusius gesti. Šis etapas mano pagalbininkui buvo įspūdingiausias, tad negaliu nepaminėti. Toliau sekė nebe tokie įdomūs dalykai, su kuriais susidoroję turėjome nemenką dubenį luptų, smulkiai pjaustytų obuolių.
Dar pyragui prireikė:
300 ml miltų,
300 ml manų kruopų,
200 ml cukraus (saldesniems obuoliams būtų užtekę ir 150 ml),
1/2 standartinio pakelio kepimo miltelių,
180 g sviesto,
cinamono.
Miltus, manų kruopas, cukrų ir kepimo miltelius sumaišiau dubenyje.
Į dubenį su pjaustytais obuoliais negailėdama pribėriau cinamono ir gerai išmaišiau.
Kepimo skardą ištepiau sviestu ir išdėliojau maždaug vienu sluoksniu (kad nesimatytų dugno) pjaustytus obuolius. Apibarsčiau puse kiekio paruoštosios masės. Vėl pribėriau panašų kiekį obuolių ir apibarsčiau likusiu mišiniu. Viršų apdėliojau tarkuotu sviestu. Kepiau 200 C karštumo orkaitėje 45 min.
Kaip visada, pyragas išėjo labai birus, valgomas šaukštu, tad stalo svečiams labai nepapuoštų... Bet visgi skanumėlis - ypač kol dar šiltas, su pienu (ledai beje irgi nemaišo).
2 komentarai:
Aš irgi šitą mėgstu, tik vietoj manų miltus naudoju - darau trupinukus, trindama tarp pirštų šaldytą tarkuotą sviestą, miltus su kepimo milteliais ir cukrų. Proporcijos tos pačios. Tada visai įmanoma ir papjaustyt. Ir su ledais tai visai karališka... Svečiai dar nėr skundęsi :)
Ačiū už idėją! Dabar tai turiu daaaug manų kruopų (iš dalies kaip tik todėl ir kepiau būtent šį pyragą), bet kad jau šiemet obuolių metai, visai tikėtina, jog spėsiu išbandyti ir taviškį ;)
Rašyti komentarą