Taip, Kalėdoms nenumaldomai artėjant... Norėtųsi, kad šįsyk jos būtų bent savaitėlę vėliau. Na bet yra kaip yra - vaikai ir aš sergame (vyresnėlį vyras šiandien parveš iš ligoninės), remonto darbų likę nebe daug, tačiau tokiomis aplinkybėmis jie iš vietos beveik nejuda, o dar kiek visko reikės kažkaip suspėti išvalyti, sunešioti, sudėlioti...
Na bet didesnių ar mažesnių bėdų turbūt visiems užtenka, mūsiškės gal šį kartą jau į pabaigą. O čia norėtųsi geriau pasidalinti pozityviais dalykais.
Labai džiaugiuosi vyro močiutės atiduotomis mezgimo knygomis. Šioje nuotraukoje tik tai, ką parsivežiau po paskutiniosios viešnagės (dar tiek ar net daugiau jau senokai tvarkingai įkurdinta mano lentynoje). Keletą šių knygų tiesa jau turėjau (tik labiau suskaitytas), o pamačiusi "Kaip mezga prancūzės" ir "Mezgimo abėcėlę" ko gero nušvitau kaip vaikas, gavęs išsvajotą žaislą. Turiu šių leidinių skanuotus/fotografuotus variantus, bet nepilnus ir jau ne kartą teko gedėti trūkstamų puslapių. Net buvau bepradedanti ieškoti, kur galėčiau nusipirkti. Trumpai tariant, išties džiugina šios senos geros knygos apie nepelnytai primirštas mezgimo gudrybes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą