2011-08-06

Pieva kvepiantys namai




Šiandien turėjome progos visa šeimynėlė aplankyti mano vaikystės pievą. Svarstau, ko gero būtent tai ir buvo pagrindinis kelionės tikslas - dar kartelį dirstelėti ten, kur viskas kažkada buvo skersai išilgai išvaikščiota, mintinai žinomas kiekvienas takelis takelytis, pažįstamas kiekvienas žemuogių pievelės lopinėlis, kur tiek kartų varstytos uogos ant smilgų, skinti lubinai (keista - jie gi taip neilgai išsilaiko pamerkti), bėgiota su mūsų, vaikų, be galo mylėtu šuneliu Toriu ar tiesiog gulėta žiūrint į plaukiančius debesis ir... svajota. Pasirodo tik tada visi krūmai, medeliai atrodė tarsi sustoję laike - tarsi visada tokie buvę ir visada būtent tokie ir liksią. Avietynas pavirtęs nemenku miškeliu, o ten, kur būta pačios miško tankmės, šviečiasi kelerių metų senumo kirtavietė. Nežinau, gal suaugusiojo akimis niekada ta erdvė ir nebuvo tokia neaprėpiama, bet dabar jos tikrai mažiau - glemžiasi miškas. Bene vienintelis dalykas, kuris tikrai likęs ten, kur ir buvęs - tai slidinėjimo takas ir vaikystėje taip paslaptingai atrodęs (kone ant žemės nusileidęs kosminis laivas :D ) "slidininkų namelis". Naudojami iki šiol...

Na bet laikas grįžti prie pagrindinio (?) kelionės tikslo, o jis kur kas apibrėžtesnis - pasirinkti žiemai vaistažolių. Esu visiškai įsitikinusi, kad pačios pačiausios auga būtent TOJE pievoje :) Ir nesvarbu kiek kartų išgirsčiau sakant, jog plikyti arbatą iš pakelių - žymiai patogiau, ar kad vaistinėse pirktos žolelės irgi visokios kokios ekologiškos... Pirktinė arbata yra pirktinė, ji neturi nė pusės savo tikrojo skonio ir tuo labiau - nekelia štai tokių sentimentų.

Ne tiek ir daug to šiandieninio derliaus - viso labo keletas žolelių rūšių, bet manau užteks iki pavasario gintis nuo peršalimų (langus vis tiek keisime, bet čia jau atskira kalba :) ). Taigi

...aviečių lapai (muša temperatūrą, tad bus naudojami daugiau kaip vaistas, nebent vienas kitas lapelis kaip priedas - imuniteto stiprinimui):



...žemuogių lapai:



...ir čiobreliai (kaip gi be jų, nesvarbu, kad savo kalvelę apleido - persikraustė ant ne ką prastesnės):

Taigi kokią savaitėlę turėsime kambarį - "džiovyklą" su daugeliu horizontalių paviršių nudėliotų kepimo skardomis ir nuklotų popieriumi. Pieva kvepiantį kambarį...

2 komentarai:

Sniega rašė...

Gera buvo dienelė, kaip mano Ronja pasakytų :)
Aš irgi labai mėgstu vaistažoliaut. Ir maišelius vaistažolėm siūt. Va, tik su vartojimu sunkiau,kažkaip "nesigeria" man jos... kad ir kokiom teisingom vagelėm kraipau mintis - kad sveika, kad naudinga... :)
Mes šiemet žoliaujam nuo pat pavasario - pušų pumpurai buvo pirma "žolė", mat nieko, taip labai padedančio nuo kosulio, nesam gėrę. Nusižiūrėjau mišinį vaistinėj - dar maišom su šeivamedžio žiedais ir čiobreliais, gaunas tokia "prieškosulinė bomba".

Emili rašė...

Dabar ir aš būsiu girdėjusi apie pušų pumpurus :) Žinoma labai tikiuosi, kad kosuliai mūsų ateinančią žiemą ir taip nekankins, bet lieku realistė, tad gal ir mes pavasarį trauksime miškan.