lapkritis 06, 2011

Šviestuvas - bumbulas iš siūlų


Nedemonstruosiu, kaip iki šiol atrodė mūsų vaikų kambario šviestuvas - ne tik visa savo esybe menantis tarybinius laikus, bet dar ir kabantis nepataisomai kreivai. Pasakysiu tik tiek, kad vaizdas buvo labai motyvuojantis eksperimentui...

Iš pradžių ketinau gaminti gaubtą, aptrauktą tokiu pačiu audiniu, iš kokio pasiūtos užuolaidos, tačiau nekilo ranka mokėti apie 40 lt. už patį paprasčiausią, dar gi toli gražu ne pačios tinkamiausios formos, gaubtelį, kurį būčiau pirkusi vien dėl karkaso. Spintoje užsigulėjusi apvali kartoninė dėžė nuo puodelių rinkinio būtų buvusi ganėtinai tinkamo formato, tačiau saugumo sumetimais taip ir neišdrįsau jos kabinti šalia degančios lemputės.

Taip bemąstydama vis žvilgčiojau, kaip bumbulas po bumbulo kuriamas štai toks šviestuvas - dekoracija, ir viena iš idėjų atrodo būsiu užsikrėtusi.

Eksperimentui prireikė visai nedaug:
  • taisyklingo rutulio formos baliono (tokių, beveik taisyklingų, tiesa teko paieškoti),
  • ryškių geltonai oranžinių akrilinių siūlų,
  • lipalo,
  • vienkartinių pirštinių (nors iš bėdos buvo galima terlintis ir be jų),
  • šviestuvo "vidurių".


Įsipyliau lipalo į stiklainio dangtelį ir vilgydama juo siūlą ėmiau maždaug taip vynioti ant pripūsto baliono, ties jo "uodegėle" palikdama tokio dydžio angą, kad laisvai tilptų šviestuvo "viduriai". Taigi vyniojau... Ir dar vyniojau... Ir dar truputėlį...


Džiūti palikau per naktį, o ryte adata pribadžiau skylučių ir tikėjausi, jog balionas gražiai atlips nuo sienelių. Deja čežėdamas bei traškėdamas kartu ėmė trauktis ir "kiautas"... Tik vėliau išsiaiškinau, kad prieš pradedant vynioti siūlus balioną pravartu nutepti vazelinu arba aliejumi, o lipalą galima skiesti su vandeniu (3 dalims lipalo - 1 dalis vandens) arba vietoje lipalo naudoti krakmolo suspensiją ir šią net tepti tiesiai ant baliono, prieš tai apvynioto sausais siūlais.

Vis dėlto, mažumėlę paliūdėjusi, prieš išlydėdama gautąjį "maišiuką" į šiukšliadėžę, dar pamėginau jį ištiesinti ir kas keisčiausia - visai pavyko sugrąžinti pradinę formą. Taip ir pakabinau - baltu siūlu prikabindama už bumbule paliktos angos kraštelių ir apsukdama siūlą apie laidą.

Dar viena klaida - pernelyg ploni siūlai. Ne vien todėl, jog darbo su jais nemažai (grožis juk reikalauja aukų), bet kad vyniojant daugybę kartų neišvengiamai susidaro gan tankus tinklelis - pažiūrėti gražu, bet kaip pagrindiniam kambario apšvietimui - nepraktiška, tuo labiau, kad šviestuvo vidurius, "rinkdamasi" iš vienintelio varianto, nusipirkau tinkamus kaitrinei lemputei tik iki 60 W (reikės mėginti halogeninę arba "taupiąją"). Be to, dėl ilgo proceso nusiteplioja ir tarpeliai (o iš jų iškrapštyti sustingusius lipalo likučius sudėtingiau, nei gaminti bumbulą iš naujo):


Trumpai tariant, eksperimentas nelabai pavykęs, bet bumbulas kabo ir kol kas tarnauja kaip vaizdinė medžiaga, nušviečianti pageidautiną tobulėjimo kryptį. Bandysiu dar kartelį, tik jau su storesniais siūlais ir maždaug taip, o šiam kartui tiek.

2 komentarai:

Simona rašė...

Labai originalu ir grazu :)

Emili rašė...

Dėkui :)