Rudeninis komplektėlis mergaitei

Šįkart rudeninis komplektėlis, kurį dukrytė (pustrejų metukų) smagiai nešioja jau bene mėnuo.

Violetiniai siūlai - merino vilnos, rožiniai ne tokie šilti ir švelnūs - akrilaniniai, mat buvo po ranka, o ir labai jau tiko pagal spalvą (derinau prie tamsiai rožinės striukės). Virbalai - 2,5 nr. su valu.

Jadvygos obuolių pyragas

Nudžiugau tarp savo užrašų atradusi šį primirštą ir šiemet dar nei karto neišbandytą receptą. Šis tas naujesnio įsibėgėjus obuolių sezonui ir pradėjus sekti vaizduotei, ką gi dar galima būtų išspausti iš šios Dievo dovanos. Originalaus pyrago pavadinimo nežinau, tad tebūnie jis su padėka poniai Jadvygai, iš kurios ir sužinojau receptą.

Atnaujintas sandėliukas

Kažkada žadėjau čia savo sandėliuko šiukštu nerodyti, bet kadangi mano darbščiosios rankelės :)  pastarąją savaitę įdarbintos būtent šiame "projekte", leisiu sau truputuką pasidžiaugti ir viešai.

Dar vakar rytą šioji nykiausia namų kertelė atrodė štai taip (žinoma darbui jau įsibėgejus):

Išklijavome naujais dviejų rūšių tapetais (tiek buvo likę nuo kitų kambarių) ir surinkome mano išsvajotas tvirtas lentynas - stelažus (po ilgų paieškų išsirinkome tokius, 60 cm gylio).

Kažkuo primena pramoninį sandėlį, tiesa? Na ir kas, svarbiausia, kad daugiau jokių tiesiog ant žemės sumestų daiktų ir viską patogu pasiekti. Prie laisvosios sienos kaip tik telpa lyginimo lenta, 2 sulankstomos džiovyklos ir kopėčios - viskas. :)

Dar viena...

Ir dar viena prakutusio nykštuko kepurėlė rožinę jau spėjusiai išaugti dukrytei. Šįkart iš geresnių siūlų - švelnios ir šiltos merino vilnos.

Balta kepuraitė

Prisipažinsiu - su šia kepuraite užtrukau ilgiau nei tikėjausi. Tai žinoma nereiškia, kad visą laiką nuo tada, kai pasirodžiau virtuvines užuolaidas, nepaleidau iš rankų vąšelio, bet ardyti teko ne kartą ir ne du.

Pagrindinis raštas ėjosi greitai ir smagiai:

Jo schemą pasiskolinau:

Šaltinis

Na o čia tas mano vargų kaltininkas - viršugalvis. Labai norėjosi, kad visa kepuraitė būtų nunerta tarsi vienu raštu:

Gal patį centrą kitą (penktą?) kartą jau nerčiau ir kiek kitokį, bet perėjimu nuo "blynuko" į pagrindinį nebeplatėjantį raštą esu patenkinta. Tik jau dovanokite - tikslaus aprašymo šįkart nebus. Gal tik mažutė paslaptis - kai motyvai nėra visiškai smulkučiai, geriausia visgi pirma pasiskaičiuoti, kiek pasikartojimų tilps aplink visą galvytę, o ne bandyti pataikyti platinant iš akies. Mano atveju pasikartojimų reikėjo 23 - skaičius nei šioks, nei toks, pataikyti aklai šansų ne kažin kiek.

Virtuvinės užuolaidos

Jau galiu pasirodyti, prie ko derinau puodkeles ir staltiesę.

Ganėtinai sudėtinga nufotografuoti užuolaidą neišsiduodant, koks vaizdas už lango :) Na bent pamėginau... Visa bėda, kad nelabai matosi ir pačios užuolaidos.

Kad užuolaida atrodytų ilgio tiksliai iki palangės, bet ant šios negultų, pasiūta ji turi būti 12 mm trumpesnė, nei atstumas iki palangės (taip išskaičiau vienoje patarimų knygelėje).

Dėklas kompiuteriui

Šis daiktas atsirado dėl būtinybės - tiesiog prireikė skubiai, per vieną vakarą, sumeistrauti ką nors, kame galėčiau nešiotis savo mažulyti kompiuterį. Dailesnis, visaip kaip pagražintas galbūt dar bus ateityje, o kol kas galiu pasidžiaugti idėja, kaip tokį dėklą (maniškis siūtas iš visai plono audinio) pakietinti - puikiai tinka keli sluoksniai specialios plėvelės, klojamos po laminuotomis grindimis.

Beje šiuo kompiuteriu išties džiaugiuosi, nes jis nešiojamas, o ne tįsiamas įsiręžus, nereikalaujantis papildomo "čemodano" ir visada po ranka. O prie mažesnio monitoriaus ir subtilesnės klaviatūros priprantama - pasirodo kur kas lengviau, nei maniau.

Puodkelės

Dar keletas paskutinių dienų siuvinukų. Šias puodkeles ir virtuvinę pirštinę derinau prie jau esamų tokių pat gėlėtų užuolaidų, kurias parodysiu, kai bus prigręžti kabliukai parišimo juostoms.

Puodkelėms išsikirpau do du kvadratėlius (kraštinė - 20 cm) gėlėto medvilninio audinio ir po du - sintepono (kad būtų storiau), iš įstrižo vienspalvio vyšninio audinio (sudėtis - linas su medvilne, tik procentų nebeprisimenu) - 4 cm pločio juostelių apsiūti kraštams. Siuvau rankomis mašinine siūle. Pirmiausiai prisiuvau juostelę adata durdama per visus minėtuosius sluoksnius:

Pati paprasčiausia staltiesė

Menkas malonumas pasigauti gripą (o jei dar pandeminį - vien pavadinimas kaip skamba). Kita vertus, visai smagu netikėtai gauti savaitę atostogų. Šiandien jau buvau išsitraukusi siuvimo mašiną. Šį bei tą pradėjau, dar kai ką beveik pabaigiau, bet kol kas "pristatyti" galiu tik patį kukliausią darbelį - languotą virtuvinę staltiesę (du vienetus :) , nes gi reikės dažnai skalbti).

Taigi kaip pasisiūti visiškai paprastą stačiakampę staltiesę.

Atnaujintas virtuvinis kampas

Labai ilgai neapsisprendžiau, kiek šie vaizdai tinkami viešinimui, na bet triūso, kaip sakoma, visgi įdėta nemažai, o ir šiame tinklaraštyje jau verkiant reikia šio to naujesnio, kol galutinai voratinkliais neapėjo.

Taigi štai taip atrodo mūsų senasis - naujasis virtuvinis kampas, iš raudono tapęs šviesiai kakavinis, iš balto - dar baltesnis. Galiu pasakyti tiek, kad proceso eigoje su vyru priėjome prie visiškai vieningos išvados, kad tai ko gero paskutinis kartais, kai imamės tokio darbo. Išties būtų buvę nepalyginamai paprasčiau tiesiog nusipirkti naujus baldus. Na bet vis tas mano noras suteikti paskutinį šansą daiktui, prie kurio nori nenori ilgainiui jau esi prisirišęs ir, panašiai kaip nusenusio naminio šuns, negali lengva ranka tiesiog išmesti pro duris.

Kaip pasiaurinti pirktinį megztuką

Šįkart visiškai nieko nerašysiu apie mezgimą. Tik pasidžiaugsiu smulkmenėle (net neišeina jos pavadinti gudrybe), kaip pavyko pataisyti pernelyg erdvų pirktinį megztuką. Tiek pagrindinė jo dalis, tiek rankovės man buvo perplačios. Po kelių matavimųsi ir segiojimų žiogeliais nusprendžiau, kad siūles reikėtų perkelti maždaug per 2,5 cm. Taip ir pasižymėjau smeigtukais - 3 cm nuo mezginio krašto:

Imbieriniai sausainiai

Nors imbieras dvelkia Kalėdomis, o tik ką atšventėme Velykas, tikiuosi, kad imbierui labai netinkamo laiko nėra...

Pasidalinsiu štai tokiu nesudėtingu receptuku, kažkada gautu iš vienos internautės, su kuria keliai išsiskyrė man nespėjus padėkoti. Ačiū!

• 200 g cukraus,
• 200 g sviesto,
• 100 g medaus,
• 3 kiaušiniai,
• apie 300 ml miltų,
• imbiero pagal skonį (šviežiai tarkuota šaknis geriau nei milteliai).

Cukrus, sviestas ir medus šildomi, kol susidaro vientisa masė. Praaušus įmušami kiaušiniai, negailint beriama imbiero (sausainiai turi būti aštroki) ir vis pridedant miltų suminkoma tešla. Ji kočiojama 0,5 cm storio lakštu ir supjaustoma norimos formos gabalėliais. Kepama 180 C karštumo orkaitėje apie 10 min.

Skanaus :)

Su Prisikėlimu!

Rauktos rankinės

Šiandien sulaukiau labai netikėto ir labai malonaus savo rankinės įvertinimo iš visiškai nepažįstamo žmogaus. Kadangi pažadėjau pasidalinti schema, ta pačia proga įkeliu ir daugiau panašių modelių, kadais šen bei ten užtiktų interneto platybėse.

Megzta:

Saldžiarūgštė vištiena

Mano šeimynėlės spėtas pamėgti receptas. Tiesa iš kur jį gavau, jau nebeprisimenu...

Produktai

• 400 g vištienos file,
• 1 raudona paprika,
• nedidelė skardinė ananasų kubeliais,
• kelios didesnės morkos,
• 2 šaukštai sojos padažo,
• pusė citrinos,
• 2 kiaušinių baltymai,
• 2 šaukštai bulvių krakmolo,
• vištienos prieskonių,
• aliejaus kepimui,
• medaus (nebūtinai).

Gaminimas

File supjaustoma juostelėmis. 2 kiaušinių baltymai sumaišomi su 1 šaukštu krakmolo ir į šį mišinį sudedami file gabaliukai, išmaišoma. Iškepama keptuvėje.

Morkos sutarkuojamos stambia tarka, kiek pasmulkinami ananasai, juostelėmis arba kubeliais supjaustoma paprika. Troškinama, kol suminkštės.

Paruošiamas padažas: pusės citrinos sultys, 1 šaukštas krakmolo, 2 šaukštai sojos padažo, likusios ananasų sultys. Jei ananasai rūgštoki, galima dėti mažiau citrinos sulčių arba pagardinti medumi.

Vištiena ir daržovės suverčiamos į vieną gilią keptuvę arba puodą, supilamas padažas, pridedama vištienos prieskonių ir maišant pakaitinama kelias minutes. Leidžiama šiltai pastovėti.

Tinka valgyti su ryžiais.
Beje skanu ir pašildžius (patogus lauknešėlis darbui :) ).

Florentinai arba dar vienas receptas tinginiams :)

 

Pagaliau išbandžiau ir aš - dar vieną receptą neturintiems pomėgio ilgai kuistis virtuvėje, tačiau saldumynus mėgstantiems. Šįkart pagal Beatą.

Produktai

1 indelis saldaus kondensuoto pieno,
250 g kukurūzų dribsnių ("cornflakes" be priedų),
sauja aguonų,
sauja sezamo sėklų.

Gaminimo būdas

Kondensuotas pienas palaikomas kambario temperatūroje, kad nebūtų pernelyg tirštas.

Ant dribsnių pilamas kondensuotas pienas, suberiamos aguonos ir sezamo sėklos. Viskas gerai sumaišoma.

Gauta masė dėliojama po šaukštą ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Pašaunama į įkaitintą orkaitę ir kepama apie 7 min. 190 C temperatūroje.


Saldu ir trašku :)

Dryžuotos kojinės

Tiesiog dryžuotos kojinės, megztos visiškai klasikiniu būdu, ir nieko labai apie jas neprišnekėsi. Man jos mielos savo spalvomis, kurios tiesa kur kas geriau matyti čia.

Dėžutė - adatinė

Ėmiau vieną dieną ir pradžiuginau save nauju smeigtukų rinkiniu - 100 vnt. :) Jei kam nors kyla abejonių, ar tikrai būta čia kuo taip džiaugtis, pamėginkite vietoje tvarkingų smeigtukų išsiversti su senomis aplūžusiomis adatomis - jūsų pirštai netruks pajusti skirtumą...

Na bet dabar ne apie tai. Naują daiktą ir įkurdinti visada norisi tinkamai.

Mano stereotipinį įsivaizdavimą, kad adatinė - tai siūta, siuvinėta, megzta, nerta ar kt., tačiau iš esmės visgi paprasta minkšta pagalvėlė, į kurią giliau įkišus smeigtuką galima tikėtis įsidurti paėmus ją iš kitos pusės, išsklaidė ši idėja. Tokios adatinės "pagalvėlė" turi kietą pagrindą, kurio ir norėdamas nepradurtum. Be to, daiktas gan masyvus, tad smeigtuką lengva pataikyti įkišti kaskart neatitraukiant žvilgsnio nuo darbo. Trečiasis privalumas - čia pat ir patogi talpykla atsarginiams smeigtukams (ar kitiems reikmenims).