Labai ilgai neapsisprendžiau, kiek šie vaizdai tinkami viešinimui, na bet triūso, kaip sakoma, visgi įdėta nemažai, o ir šiame tinklaraštyje jau verkiant reikia šio to naujesnio, kol galutinai voratinkliais neapėjo.
Taigi štai taip atrodo mūsų senasis - naujasis virtuvinis kampas, iš raudono tapęs šviesiai kakavinis, iš balto - dar baltesnis. Galiu pasakyti tiek, kad proceso eigoje su vyru priėjome prie visiškai vieningos išvados, kad tai ko gero paskutinis kartais, kai imamės tokio darbo. Išties būtų buvę nepalyginamai paprasčiau tiesiog nusipirkti naujus baldus. Na bet vis tas mano noras suteikti paskutinį šansą daiktui, prie kurio nori nenori ilgainiui jau esi prisirišęs ir, panašiai kaip nusenusio naminio šuns, negali lengva ranka tiesiog išmesti pro duris.
Išardyti kampą teko praktiškai visą visutėlį ir jau panašėjo, kad tai apgailėtinai "lentukių" krūvelei nieko kito nebeliks, kaip tik keliauti tiesiai į šiukšlyną.
Visgi nudažėme, išklibusius varžtus pakeitėme naujais, apvilkome nauju dermatinu, nepagailėdami storo sluoksnio porolono, ir galiausiai vaizdas iš tokio:
...virto tokiu:
Tik į aplinkines detales labai prašyčiau nekreipti dėmesio... Taip buvo dar iki mano išsvajotojo remonto, na o dabar, kaip sakė Meškiukas iš rašytojo Janošo knygos "Panama labai graži", viskas kitaip, viskas daug labiau...
Bet apie tai gal kitą kartą. :)
4 komentarai:
Grazu. :)
Dėkui :)
Šaunuoliai! Norėčiau tokio
Ačiū :)
Rašyti komentarą