Siuvinėjimas ant mezginio

Turinys

1. Siuvinėjimas pagal mezginio akis
2. Siuvinėjimas kryželiu
3. Siuvinėjimas grandinėle
4. Siuvinėjimas virvele
5. Lygusis dygsnis
6. Kirmėlaitės dygsnis
7. Apsiuvamoji siūlė
8. Akutės
9. Dekoratyvinis adymas



Mezginius galima siuvinėti daugeliu siūlių, taikomų audinių siuvinėjimui, todėl šiuo skyreliu anaiptol nepretenduoju į išsamią apžvalgą. Čia susipažinsime tik su išskirtinai mezginiams tinkamais dygsniais bei kai kuriomis kitomis populiariausiomis techikomis.

Dažniausiai siuvinėjami trikotažo rašto mezginiai, nes jie sudaro lygų pagrindą, tačiau kai kuriomis technikomis galima puošti ir kiauraraščius ar reljefinius raštus. Dažniausiai siuvinėjama panašiais siūlais, kokiais megzta, tačiau vėlgi - nebūtinai.

Mezginiai siuvinėjami specialia buka gan stora adata, tvarkingai duriant ją tarp akių, kad mezginio siūlas neįtrūktų. Negalima mezginio sutraukti arba, atvirkščiai, ištempti, reikia vengti bereikalingų dygsnių. Kartais siuvinėjama rėmeliuose, tačiau jų naudoti nepatartina, jei mezginys purus, gruoblėtas ar sintetinis.

Jei norimas išsiuvinėti paveikslėlis nėra labai paprastas, ant mezginio jį pirmiausiai reikia perpiešti. Pasidaroma kopija ant kalkinio ar pergamentinio popieriaus. Kopija dedama ant minkšto pakloto ir piešinio kontūrai išbadomi stora adata. Tada kopija dedama ant mezginio, prisegama ir išbadytos vietos ištrinamos kreida  ar pudra (šviesiam mezginiui pridedama mėlio). Kopija nuimama, o detalė per pažymėtas linijas tuoj pat nupeltakiuojama siuvimo siūlais.

1. Siuvinėjimas pagal mezginio akis

Dar vadinamas šveicariškuoju adymu ir iš pradžių buvo naudojamas kojinių kulnams, kurie greitai nusidėvėdavo, sutvirtinti.

Siuvinėjant šiuo būdu pakartojama akių forma ir nesuardoma mezginio struktūra, o baigtas darbas atrodo taip, tarsi raštas kitos spalvos siūlais būtų išmegztas.

Siuvinėjamų akių aukštis ir plotis gali būti įvairus: visiškai atitikti mezginio akis arba būti tokio paties pločio, bet du kartus aukštesnės, du kartus platesnės ir tris kartus aukštesnės, gali būti tarpai tarp jų arba visiškai uždengiamas fonas.

Siuvinėjimui pagal mezginio akis galima naudoti piešinėlių schemas, skirtas audinio siuvinėjimui kryželiu, tik reikia nepamiršti, kad mezginio akis nėra taisyklingas kvadratėlis - apimtimi 3 mezginio akys paprastai atitinka 4 eiles. Todėl siuvinėjimui kryželiu ant audinio skirti paveikslėliai išmezgus atrodo kiek suploti iš viršaus į apačią. To galima išvengti naudojant mezgimui skirtą schemą arba schemą susikuriant pačioms su specialia programa (pvz.: 1, 2).

2. Siuvinėjimas kryželiu

Ant mezginio siuvinėjami kryželiai taip pat nėra tokie taisyklingi, kaip ant audinio (žr. aukščiau).

Adata kabinama už vieno skersai esančio siūlo ir siuvinėjama pusė kryželio. Tada siuvinėjama kita kryptimi ir taip kryželis užbaigiamas. Vienas kryželis atitinka vieną akį.

Panašiai galima formuoti didesnius, keletą akių apimančius, kryželius ar snaigutes:

3. Siuvinėjimas grandinėle

Šis siuvinėjimo būdas ypač tinka linijiniams motyvams.

Siuvinėjama paprastai iš viršaus į apačią, į save. Adata ištraukiama taške A ir smeigiama atgal į tą pačią skylutę, paliekant kilpą. Adata ištraukiama per kilpą taške B, esančiame ant siuvinėjimo linijos. Kartojama.

  Gale padaromas vertikalus dygsnis užtvirtinimui:

Grandinėlę galima ne tik siuvinėti, bet ir išnerti vąšeliu - taip ir greičiau, ir lengviau. Siūlas laikomas mezginio apačioje kairiąja ranka, o vąšelis - iš viršaus. Vąšelis veriamas į mezginį ir ištraukiama kilpa. Tada vąšelis veriamas į kitą mezginio akį ir antroji akis pertraukiama per pirmąją ir t.t. vašelį vis veriant tarp mezginio siūlų.

Norint vertikalios grandinėlės, pvz. palei išmegztą stulpelį, vąšelis veriamas tiksliai, kad grandinėlė būtų lygi.

Taisyklingos įstrižainės formavimas:

Galima mezginį puošti ir vienos grandinėlės grandies elementais:

 

Zigzaginė grandinėlė:

Sudėtingesnius piešinius galima siuvinėti per prie mezginio pridaigstytą pergamentinį popierių. Baigus siuvinėti popierius nuplėšiamas, jo likučiai pašalinami didele adata.

Itališka siūlė:

4. Siuvinėjimas virvele

5. Lygusis dygsnis

Prisiūti dygsniai. Dažniausiai daromi storu siūlu. Išsiūtas dygsnis tuojau pat pritvirtinamas.

6. Kirmėlaitės dygsnis

Kirmėlaitės dygsniu siuvinėjamos mažos roželės, puokštelės, lapeliai, taškeliai. Jis naudojamas įvairių faktūrų mezginiuose, tačiau ypač puošniai atrodo derinys su kiauraraščiu.

Siuvinėjama ilga stora adata. Siūlas pritvirtinamas išvirkščiojoje mezginio pusėje. Adata ištraukiama į gerąją pusę, daromas neilgas dygsnis atgal ir adata paliekama neištraukta. Laisvasis adatos galas apsukamas siūlu tiek kartų, kad kirmėlaitė būtų lygi linijos ilgiui (apie 10 kartų). Tada adata ištraukiama per vijas jas prilaikant pirštais. Adata duriama į mezginį ir ištraukiama į išvirkščiąją pusę - taip sutvirtinamos vijos.

Norint išgauti ne tiesų, o vingiuotą dygsnį (pvz. "S" raidės formos), dygsnis daromas kiek ilgesnis, kad išsigaubtų, o paskui tos pačios spalvos siūlu pritvirtinamas keliose vietose.

Roželė siuvinėjama ratu prieš laikrodžio rodyklę, kiekvieną naują žiedlapį pradedant prieš tai esančio žiedlapio viduryje.

7. Apsiuvamoji siūlė



Šia siūle galima ne tik apsiūti kraštą, bet ir siuvinėti bet kurią mezginio vietą - tik tuomet tai daroma kiek laisviau.

8. Akutės

9. Dekoratyvinis adymas

Siuvinėjamas vienos akies perliniais stulpeliais numegztas kvadratėlis:

Į siuvinėjimo adatą įveriamas B spalvos siūlas. Galima užmegzti mazgą. Adata prakišama po visomis išvirkščiosiomis pirmojo stulpelio akimis, siūlas laisvai įtempiamas, užrišamas mazgas, siūlas nukerpamas ir jo galai išpurenami. Taip pat daroma visuose išvirkščiųjų akių stulpeliuose.


Į adatą veriamas C spalvos siūlas, užrišamas mazgas. Adata prakišama horizontaliai po pirmos B spalvos siūlų eilės dygsneliais, užmezgamas mazgas, siūlas nukerpamas ir išpurenami jo galai. Taip pat daroma visose B spalvos eilėse.