2015-03-11

Paveikslėliai iš džiovintų lapų


Šis sumanymas brandintas bene ilgiausiai iš visų aprašytų Mano buveinėje, todėl nuotraukų nekokybė šiek tiek liūdina, bet tai viskas, ką pavyko išspausti pagaliau pirmiesiems pavasario spinduliams drąsiau apšvietus mūsų virtuvės sieną.

Dvejis 54 x 40 cm tamsiai vyšninės spalvos medinius neblizgius rėmelius įsigijau dar prieš keletą metų:



o mažesnieji (20,5 x 22,5 cm ir 20,5 x 17,5 cm), su "paauksavimais", pagaminti iš veidrodžių rėmų likučių:



Na o su tokia primityvia kompozicija mėginau tarsi imituoti herbariumą, derindama prie jau esamos lapų temos (žr. "Virtuvinės užuolaidos", "Puodkelės").

Paveikslėlių pagrindui panaudojau kelis didžiulio seno kalendoriaus lapus (labai kokybiškas popierius - nuodėmė tokį išmesti).

Visi augalų lapai rinkti mieste vėlyvą vasarą - rudenį ir kelis mėnesius džiovinti suspausti nebereikalingoje knygoje. Mano patarimas - visada lapų prisirinkti gerokai daugiau, negu atrodo, kad prireiks, nes didelė dalis tampa nebegražūs – aptrupa, pakeičia spalvą visai ne taip, kaip norėtųsi, kreivai prisispaudžia užverčiant knygą ar pan. Kaip tik todėl paskutiniam paveikėliui man prireikė dar vienerių metų...

Lapelius klijavau lipalu. Kai klijai gerai išdžiūvo, švelniai pablizginau lapų paviršių pirštais įtrindama šiek tiek "bronzos" – tokių gelsvų miltukų, mano mamos jaunystėje naudotų makiažui. Nežinau ar dabar jų, būtent tokių, dar būna pirkti – kiek esu bandžiusi visokių purškiamų rankdarbiams skirtų dažų, jie vaizdą daugiau gadina, nei puošia. Minėtų miltelių blizgesys matosi tik ryškesnėje šviesoje, daugiau – žiūrint tam tikru kampu, o šiaip lapų paviršius atrodo natūraliai.





Komentarų nėra: