Nertas meškutis

Jaučiu šiokią tokią silpnybę meškiukams, meškučiams, meškyčiams, meškulyčiams, meškutėliams ir visokiems kitokiems meškiškiems jų giminaičiams, tad nenuostabu, kad mūsų namuose jų lyg ir nestinga. Tačiau kol kas dar nebuvo nė vieno - rankų darbo. Žinau žinau, "tikrųjų" pliušinių meškiukų siuvimas yra atskira meno, o tuo pačiu ir mokslo, šaka, į kurią, tiesą pasakius, prisibijodama dar vienos priklausomybės, sąmoningai stengiuosi savo nosytės nekišti, bet kai visai netyčia (na beveik...) užtikau tokį išsamų lietuvišką ir ne persudėtingą nerto meškučio aprašymą, "poeto širdis neatlaikė"... Dabar žinoma galvoje knibžda minčių mintelių, ką ir kaip buvo galima daryti geriau, bet šįkart stengiausi perdaug nenutolti nuo aprašymo, kuris, neriant pirmą meškiuką gyvenime, tikrai puikus. (Tiesa kojytes keliomis eilutėmis visgi patrumpinau ir dar letenytes pasiuvinėjau).

Liemenė (mhm... ir man ji kažkuo primena megztuką su trijų ketvirčių rankovėmis - na bet pirmą kartą mezgiau meškai :P ) - reglaniukas nuo viršaus su vienos akies takeliais. Kad būtų lengviau suzgrabalioti tokį mažumą (meškiuko ūgis - apie 13 cm), mezgiau dviem kojininiais virbalais, tik rankoves užbaigiau ratu - penkiais. Siūlę dariau nugaroje - nufotografuoti užmiršau, tad reikės nebent patikėti mano žodžiais, kaip labai visiškai jos nesimato. Pasirodo vykęs pasirinkimas dryžuotiems mezginiams - siuvant išvengiama laiptelio, kuris susidarytų keičiant spalvas, kai mezgama ratu.

Kas man pačiai buvo smagiausias atradimas - tai kojyčių bei rankyčių tvirtinimas. Nežinau kiek ilgai jis atlaikys mano vaikučių išbandymus, bet kol kas meškiukas gali sukioti galūnes ne prasčiau už pirktinę lėlę, pvz., štai taip:

...arba taip: