Rankinė "kibirėlis"

Šį mėlyną gėlėtą audinį atidavė anyta prieš gerus keletą metų. Jau tąsyk šmėstelėjo mintis, kad jis ko gero visai tiktų rankinei, pirkinių krepšiui ar kam nors panašaus, bet įgyvendinti prisiruošiau štai tik šiemet - matyt per Šv. Velykas kieme tebestūgsantys besmegeniai net ir mane, tokią žiemos mylėtoją, privertė pajusti vasariškos nuotaikos ilgesį.

Pagrindinėms detalėms, t.y. šonams (2 detalės) ir dugnui, naudojau štai tokias iškarpas (iš Lisa Lam knygos The Bag Making Bible - visai norėčiau jos dovanų :) ).

Po 3 minėtąsias detales nepalikdama užlaidų siūlėms išsikirpau iš 3 audinių: gėlėtojo, raudono ir itin standaus, berods nebalintos medvilnės - jis suteikė rankinei formą. Gėlėtos ir standinimo medžiagos detales sudėjau kartu, susiuvau rankinės šonus bei prisiuvau dugną. Tokį patį pamušalinį "maišelį" pasiuvau iš raudono audinio. Sudėjau maišelius vieną į kitą ir ėmiausi rankenų. Joms naudojau jau minėtą žarnelę, tik šįsyk truputį plonesnę. Iš įstrižo (!) raudono audinio išsikirpau reikiamo pločio juostų (prie išorinio žarnelės perimetro dar pridėjau po 2,5 cm - siūlėms ir dėl šiokio tokio laisvumo) ir prisiuvau siuvimo mašina štai taip (pirmiausiai priekinę ir užpakalinę trumpąsias dalis, paskui likusias "pažastis" :)  ir jų tęsinį - rankenas):

Raštuota kepurė

Šią kepurę derinau prie jau aprašytų ir smagiai nešiojamų pirštinių. Mezgiau iš tokių pačių dviejų spalvų YarnArt Wool siūlų (dvigubų, kad būtų šilčiau) 2,0 mm virbalais - tiesa valiniais, bet kadangi maniškių valas gerokai perilgas kepurei - todėl ne ratu, o su siūle nugaroje.

Rausvais siūlais apmečiau 130 akių ir numezgiau 5 eiles lygiuoju raštu pradėdama išvirkščiųjų akių eile. (Kadangi mezginį reikės siūti nematomąja siūle, kraštines akis geriausia ne nukelti, o išmegzti atitinkamai gerai arba išvirškčiai kaip ir visas kitas tos eilės akis).

Raštuotos pirštinės

Nors žiema jau persiritusi į antrą pusę, visgi dar spėjau nusimegzti šiltas pirštines ir sau.
Siūlai - dvigubi YarnArt Wool (80 proc. vilna, 20 proc. - poliamidas).

Aguonų ir obuolių pyragas

Vyras juokiasi, kad visi mano kepami pyragai - obuolių. Šis pyragas irgi ne išimtis, nors teisingiau manau būtų jį vadinti aguonų pyragu su obuoliais, kurie šįsyk tėra priedas. Daug daug aguonų, nei žiupsnelio miltų ir viskas tiesiog tirpsta burnoje.

Recepto prisilaikiau šio.

Rudeninis komplektėlis mergaitei

Šįkart rudeninis komplektėlis, kurį dukrytė (pustrejų metukų) smagiai nešioja jau bene mėnuo.

Violetiniai siūlai - merino vilnos, rožiniai ne tokie šilti ir švelnūs - akrilaniniai, mat buvo po ranka, o ir labai jau tiko pagal spalvą (derinau prie tamsiai rožinės striukės). Virbalai - 2,5 nr. su valu.

Jadvygos obuolių pyragas

Nudžiugau tarp savo užrašų atradusi šį primirštą ir šiemet dar nei karto neišbandytą receptą. Šis tas naujesnio įsibėgėjus obuolių sezonui ir pradėjus sekti vaizduotei, ką gi dar galima būtų išspausti iš šios Dievo dovanos. Originalaus pyrago pavadinimo nežinau, tad tebūnie jis su padėka poniai Jadvygai, iš kurios ir sužinojau receptą.

Atnaujintas sandėliukas

Kažkada žadėjau čia savo sandėliuko šiukštu nerodyti, bet kadangi mano darbščiosios rankelės :)  pastarąją savaitę įdarbintos būtent šiame "projekte", leisiu sau truputuką pasidžiaugti ir viešai.

Dar vakar rytą šioji nykiausia namų kertelė atrodė štai taip (žinoma darbui jau įsibėgejus):

Išklijavome naujais dviejų rūšių tapetais (tiek buvo likę nuo kitų kambarių) ir surinkome mano išsvajotas tvirtas lentynas - stelažus (po ilgų paieškų išsirinkome tokius, 60 cm gylio).

Kažkuo primena pramoninį sandėlį, tiesa? Na ir kas, svarbiausia, kad daugiau jokių tiesiog ant žemės sumestų daiktų ir viską patogu pasiekti. Prie laisvosios sienos kaip tik telpa lyginimo lenta, 2 sulankstomos džiovyklos ir kopėčios - viskas. :)