Puodkelės

Dar keletas paskutinių dienų siuvinukų. Šias puodkeles ir virtuvinę pirštinę derinau prie jau esamų tokių pat gėlėtų užuolaidų, kurias parodysiu, kai bus prigręžti kabliukai parišimo juostoms.

Puodkelėms išsikirpau do du kvadratėlius (kraštinė - 20 cm) gėlėto medvilninio audinio ir po du - sintepono (kad būtų storiau), iš įstrižo vienspalvio vyšninio audinio (sudėtis - linas su medvilne, tik procentų nebeprisimenu) - 4 cm pločio juostelių apsiūti kraštams. Siuvau rankomis mašinine siūle. Pirmiausiai prisiuvau juostelę adata durdama per visus minėtuosius sluoksnius:

Pati paprasčiausia staltiesė

Menkas malonumas pasigauti gripą (o jei dar pandeminį - vien pavadinimas kaip skamba). Kita vertus, visai smagu netikėtai gauti savaitę atostogų. Šiandien jau buvau išsitraukusi siuvimo mašiną. Šį bei tą pradėjau, dar kai ką beveik pabaigiau, bet kol kas "pristatyti" galiu tik patį kukliausią darbelį - languotą virtuvinę staltiesę (du vienetus :) , nes gi reikės dažnai skalbti).

Taigi kaip pasisiūti visiškai paprastą stačiakampę staltiesę.

Atnaujintas virtuvinis kampas

Labai ilgai neapsisprendžiau, kiek šie vaizdai tinkami viešinimui, na bet triūso, kaip sakoma, visgi įdėta nemažai, o ir šiame tinklaraštyje jau verkiant reikia šio to naujesnio, kol galutinai voratinkliais neapėjo.

Taigi štai taip atrodo mūsų senasis - naujasis virtuvinis kampas, iš raudono tapęs šviesiai kakavinis, iš balto - dar baltesnis. Galiu pasakyti tiek, kad proceso eigoje su vyru priėjome prie visiškai vieningos išvados, kad tai ko gero paskutinis kartais, kai imamės tokio darbo. Išties būtų buvę nepalyginamai paprasčiau tiesiog nusipirkti naujus baldus. Na bet vis tas mano noras suteikti paskutinį šansą daiktui, prie kurio nori nenori ilgainiui jau esi prisirišęs ir, panašiai kaip nusenusio naminio šuns, negali lengva ranka tiesiog išmesti pro duris.

Kaip pasiaurinti pirktinį megztuką

Šįkart visiškai nieko nerašysiu apie mezgimą. Tik pasidžiaugsiu smulkmenėle (net neišeina jos pavadinti gudrybe), kaip pavyko pataisyti pernelyg erdvų pirktinį megztuką. Tiek pagrindinė jo dalis, tiek rankovės man buvo perplačios. Po kelių matavimųsi ir segiojimų žiogeliais nusprendžiau, kad siūles reikėtų perkelti maždaug per 2,5 cm. Taip ir pasižymėjau smeigtukais - 3 cm nuo mezginio krašto:

Imbieriniai sausainiai

Nors imbieras dvelkia Kalėdomis, o tik ką atšventėme Velykas, tikiuosi, kad imbierui labai netinkamo laiko nėra...

Pasidalinsiu štai tokiu nesudėtingu receptuku, kažkada gautu iš vienos internautės, su kuria keliai išsiskyrė man nespėjus padėkoti. Ačiū!

• 200 g cukraus,
• 200 g sviesto,
• 100 g medaus,
• 3 kiaušiniai,
• apie 300 ml miltų,
• imbiero pagal skonį (šviežiai tarkuota šaknis geriau nei milteliai).

Cukrus, sviestas ir medus šildomi, kol susidaro vientisa masė. Praaušus įmušami kiaušiniai, negailint beriama imbiero (sausainiai turi būti aštroki) ir vis pridedant miltų suminkoma tešla. Ji kočiojama 0,5 cm storio lakštu ir supjaustoma norimos formos gabalėliais. Kepama 180 C karštumo orkaitėje apie 10 min.

Skanaus :)

Su Prisikėlimu!

Rauktos rankinės

Šiandien sulaukiau labai netikėto ir labai malonaus savo rankinės įvertinimo iš visiškai nepažįstamo žmogaus. Kadangi pažadėjau pasidalinti schema, ta pačia proga įkeliu ir daugiau panašių modelių, kadais šen bei ten užtiktų interneto platybėse.

Megzta: