Obuolienė

Kadangi paskutiniu metu ne kažin ką labai parodytino veikiu (gi nedemonstruosi visam svietui pvz. savo iškuopto sandėliuko), pasiteisinsiu bent tuo, jog štai vis verdu obuolienę. Išties gi paprasčiau negu paprasta ir "obuolienės receptas" daugeliui žmonių, bent kiek nusimanančių, ką veikti virtuvėje, tikriausiai skamba ganėtinai naiviai, bet kiek save pažįstu, man kitais metais stovint prie puodo, kupino tik ką pripjaustytų obuolių, taip neatrodys...

Taigi proporcijos:

• 5 litrai pjaustytų rūgštokų obuolių (manau tokios talpos maniškis didysis puodas),
• 2-2,5 stiklinės cukraus,
• 0,5 litro vandens.

Verdu apie 40 min. ir supilstau į spiritu dezinfekuotus stiklainius.

Tiesa tai obuolienė "ne kaip pas žmones" :) Rūgštoka, perdaug nesuvirusi ir tikriems smaližiautojams ko gero nerekomenduotina, bet būtent tokią jau daugybę metų verda mano mama ir tai tiesiog nepamainomas dalykas prie blynelių su cukinija.

Kraštinės mezginio akys

Turinys

1. Lygus kraštas
    1.1. Lygusis kraštas
    1.2. Grandininis kraštas prancūziškuoju būdu
    1.3. Grandinis kraštas atvirkščiojo trikotažo raštui
    1.4. Grandininis kraštas vokiškuoju būdu
    1.5. Grandininis kraštas su persukta pirmąja akimi
    1.6. Grandininis kraštas angliškuoju būdu
    1.7. Dviguba kraštinė akis
2. Dantytas (perlinis) kraštas
    2.1. Paprastas perlinis kraštas
    2.2. Dvigubas perlinis kraštas
3. Susiuvamasis kraštas
    3.1. Lygusis susiuvamasis kraštas
    3.2. Dantytasis (tvirtasis) susiuvamasis kraštas
           I būdas
           II būdas


Kraštinės akys - tai po vieną akį abiejuose mezginio kraštuose. Jos neįeina į rašto akių skaičių, paprastai nežymimos schemose ir apmesti jas reikia papildomai.

Kokį kraštinių akių mezgimo būdą pasirinkti, priklauso ne tik nuo pagrindinio mezginio rašto, bet ir nuo to, ar kraštas liks laisvas, ar prie jo bus siuvama, primezgama kita detalė. Taisyklingai išmegztos kraštinės akys padeda sudėti mezginio dalis taip, kad tiksliai sutaptų spalvotųjų ar vienspalvių raštų detalės, bei susiūti dalis plona, beveik nematoma siūle.

Su kraštinių akių mezgimo būdų pavadinimais yra nemaža painiavos - skirtinguose šaltiniuose galima rasti aprašytus skirtingus būdus, o klasifikacijos labai įvairios, neretai prieštaraujančios viena kitai. Čia pamėginau pateikti kuo daugiau būdų ir išdėstyti tokia tvarka, kokia man atrodo labiausiai logiška.

Svarbu. Pradedant megzti pirmojoje eilėje visada išmezgamos abi (tiek pirmoji, tiek paskutinė) kraštinės akys, o kitose eilėse, priklausomai nuo pasirinkto būdo, viena iš jų ar net abi gali būti neišmezgamos.

Reglanas

Turinys

1. Reglanas nuo viršaus
    1.1. Iškirptė be įgilinimo
    1.2. Ties priekine mezginio dalimi (-is) įgilinta iškirptė
          - per galvą apsivelkamo megztinio mezgimo pavyzdys
          - susagstomo megztinio mezgimo pavyzdys
          - megztinio su V formos iškirpte mezgimo pavyzdys
    1.3. Ties priekinėmis ir pečių dalimis įgilinta iškirptė
2. Reglanas nuo apačios
    2.1. Reglanas nuo apačios su siūle
          2.1.1. Iškarpos gaminimas
          2.1.2. Mezgimas pagal turimą standartinį brėžinį
    2.2. Reglanas nuo apačios be siūlės
3. Reglanas vąšeliu
4. Naudingos nuorodos



Reglano rankovės (dar vadinamos pleištinėmis) - tai rankovės, vientisos su pečiais ir siekiančios priekaklį.

Žiauri gyvenimo realybė

Štai taip. Šįkart nebus anei nuotraukos, anei rašinėlio apie "akių dūmimą". Kol kas vienintelė ištikimiausia ir visokia kitokia -iausia šio blog'o sekėja (žinoma neskaitant vienintelio ir nepakartojamo mano vyro, kurį, tenka pripažinti, mezgimas ir pan. dalykai domina itin saikingai :) ) guodėsi jaučianti negalią kurį laiką gyvendama be fotoaparato. Labai gerai ją suprantu, nes net sunkiai telpa į žodžius, kaip tuomet jaučiasi blog'erė (tegu dar ir visai pradedančioji) be... kompiuterio. Tiksliau gal būtų sakyti su laaabai atnaujintu kompiuteriu, bet šia tema nesiplėtosiu. Mano išpuoselėtas mezgimo archyvėlis reanimuojamas ir prognozės toli gražu ne džiuginančios - tikrai liks tai, ką turėjau prieš gerus tris mėnesius. Tai žinoma geresnioji naujiena. Blogesnioji ta, kad per tokį atrodytų neilgą laiko tarpą gerų dalykų galima sukaupti neįtikėtinai daug ir dėl įdėto triūso beigi išsibarsčiusių net nuorodų, kur tų gėrių vėlekos iš naujo ieškoti, širdelę sopa...

Taigi laukiu. Viena vertus, galvoje nesiliauja suktis mintys, kiek galbūt reikės įdėti pastangų dėl visiško atsitiktinumo, nesėkmės, o ir tos pastangos vargu ar leis išspausti jau turėtą, kaip sakoma, rankoje laikytą, variantą. Kita vertus, nori nenori dar ir dar kartą susiduri su tiesa, jog viskas šiame pasaulyje laikina - čia atrodo kažką turi, kuo galėtum ir su artimu dosniai pasidalinti, čia vėl pats stovi plikas basas... Kad perdaug neprisirištum, kad nepamirštum, dėl ko esi po šia saule.

Iš pradžių dėl visos šios painiavos nuotaika buvo kaip tik tokia, kai norisi nulįsti į kamputį ir nebent ramiai pasiklausyti Rasos LaPienės muzikos - yra kelios jos senosios giesmės, dainos, kurių visada klausausi tokios nuotaikos. Tada manęs geriau nejudinti :)

Kitas ne prastesnis būdas leisti susigulėti mintims - mezgimas. Taigi galų gale pradėjau megztuką - pirmąkart sau ir pirmąkart rimtėlesniu kiauraraščiu. Nežinau, gal ne toks tas raštas ir rimtas, o gal perprastos nuomonės buvau apie kiauraraščius, bet procesas visai malonus ir smegeninės pernelyg apkrauti nereikia, o įvėlus klaidelę ji matyti iškart, o ne nuo pusės mezginio, ko labiausiai bijojau.

Dar truputuką skaitau. Ilgai gulėjo lentynoje ši anytos paskolinta knygelė - vis neprisiruošiau atsiversti, atrodė labai jau nepatraukliai: kažkoks detektyvas, o dar apie Afriką, dar kažkokie gremėzdiški neištariami veikėjų vardai, o autorius - medicinos teisės profesorius (su pastarąja yra tekę turėti reikalų ir bene vienintelis su ja susijęs neabejotinai teigiamas dalykas - kad dieną, kai išlaikiau įskaitą, iš savo būsimo vyro gavau pasiūlymą tekėti). Trumpai tariant, daugeliu atžvilgiu ta knyga manęs nedomino, bet gi nepadoru pernelyg ilgai laikyti negrąžintą daiktą. O štai dabar skaitau jau antrąją - visiškai savo noru ir visai neatsisakyčiau dar dviejų šios serijos knygų. "Didžiosios Britanijos mokslininkai šias knygas rekomenduoja net kaip psichoterapijos priemonę" - na ir kas, kad apie Afriką :)

Obuolių pyragas su manų kruopomis

Vakar pradėjome obuolių sezoną - pirmąja dėže, parsivežta iš diedukų (taip mūsų mažieji vadina vyro tėvus):

Ne parodiniai, truputėlį jau gelbėtini, bet dar kvepiantys sodu ir kuo puikiausiai tinkantys pyragui. Taigi nedelsdami su vyresnėliu ir kibome į darbą - pirmiausiai kruopščiai atsirinkome negražesniuosius obuolius, kiek pradėjusius gesti. Šis etapas mano pagalbininkui buvo įspūdingiausias, tad negaliu nepaminėti. Toliau sekė nebe tokie įdomūs dalykai, su kuriais susidoroję turėjome nemenką dubenį luptų, smulkiai pjaustytų obuolių.

Dar pyragui prireikė:

300 ml miltų,
300 ml manų kruopų,
200 ml cukraus (saldesniems obuoliams būtų užtekę ir 150 ml),
1/2 standartinio pakelio kepimo miltelių,
180 g sviesto,
cinamono.

Miltus, manų kruopas, cukrų ir kepimo miltelius sumaišiau dubenyje.

Į dubenį su pjaustytais obuoliais negailėdama pribėriau cinamono ir gerai išmaišiau.

Kepimo skardą ištepiau sviestu ir išdėliojau maždaug vienu sluoksniu (kad nesimatytų dugno) pjaustytus obuolius. Apibarsčiau puse kiekio paruoštosios masės. Vėl pribėriau panašų kiekį obuolių ir apibarsčiau likusiu mišiniu. Viršų apdėliojau tarkuotu sviestu. Kepiau 200 C karštumo orkaitėje 45 min.

Kaip visada, pyragas išėjo labai birus, valgomas šaukštu, tad stalo svečiams labai nepapuoštų... Bet visgi skanumėlis - ypač kol dar šiltas, su pienu (ledai beje irgi nemaišo).

Mezgimas sutrumpintomis eilėmis

Mezgimas sutrumpintomis (neužbaigtomis) eilėmis - tai mezgimas kas eilę paliekant tam tikrą skaičių neišmegztų akių.

Tai gan plačiai taikomas mezgimo elementas - sutrumpintomis eilėmis galima formuoti krūtinės įsiuvus, nuo viršaus mezgamo drabužio reglano rankovėmis kaklo iškirptę, kai kuriuos kepurių, šalikų modelius ir kt. Pabaigus formavimą toliau mezgamos vėl visos akys.

Kiek kurioje eilėje palikti neišmegztų akių, arba reikia apsiskaičiuoti, arba jau būna nurodyta konkretaus mezginio aprašyme. Šis skaičius gali būti didėjantis (sutrumpintos eilės trumpėja), mažėjantis (sutrumpintosios eilės ilgėja) arba net ir kartotis toks pats kas keletą pilnų eilių (pavienės sutrumpintos eilės tokio paties ilgio).

Pagrindinis dalykas, nuo kurio priklauso, kiek dailus bus mezginys - kaip išmegzti sutrumpintos eilės pabaigą/pradžią. Pagal tai skiriama keletas būdų, kuriuos ir norėčiau čia pristatyti. Šįkart klasifikacija kiek neįprasta - nuo sudėtingesnių būdų iki paprastesnių. Tokį išdėstymą pasirinkau dėl to, kad tai, kas galbūt atrodo paprasčiausia, iš tiesų reikalauja daugiau įgūdžių, mezginio "pajautimo", nei per didelio, nei per mažo siūlo įtempimo, o nuosekliai sekant sudėtingesnių būdų etapus galima išgauti puikų rezultatą ir be didesnės patirties.

Turinys

1. Sutrumpintos eilės su apmetimu
    - Dešinysis įsiuvas mezgant trikotažo raštu
    - Dešinysis įsiuvas mezgant atvirkščiojo trikotažo raštu
    - Kairysis įsiuvas mezgant trikotažo raštu
    - Kairysis įsiuvas mezgant atvirkščiojo trikotažo raštu
    - Abiejų įsiuvų formavimas, kai sutrumpintos eilės ilgėja
2. Sutrumpintos eilės su apmetimu iš akių tįsos
3. Siūlu apvejama kraštinė iš paliktųjų neišmezgamų akių
    - I būdas
    - II būdas
4. Paprasčiausios sutrumpintos eilės

Suknelė Adelytei

Kai rinkome vardą savo mažylei, vienas iš variantų buvo Adelė. Vėliau jį nukonkuravo kiti, bet didysis broliukas vis prisimindavo ir šį. Galiausiai, kad neliktų vardas be šeimininkės, juo praminėme pirmąją mažosios lėlytę - dovanotą diedukų. O ši suknelė atsirado dar labiau praktiniais sumetimais - nusprendžiau pasilengvinti sau gyvenimą ir užuot eilinį kartą rinkusi iš palovių itin lengvai nurengiamus rūbelius (pusantrų metukų mergytės - tiesiog virtuoziškai), griebiausi vąšelio.

Nužvelgus figūrą netruko paaiškėti, kad iki žmogiškų proporcijų šiai manekenei toloka ir su tipišku reglanu geriau neprasidėti. Tad nunėrusi 50 kilpų pynelę kakliukui tęsiau pagal šią tolygiai platinamo reglano schemą:

Nunėriau pagal ją 7 eiles ir  8-ąją pakartojau 4 kartus.

Matuodama ant lėlytės palikau kiek reikia "rankovėms" (proporcijos išties keistokos - labai jau siaura ir plokščia nugarytė), toliau kartu nėriau tik priekį ir nugarą (rankovių dalį praleisdama) - 3 eiles stulpeliais su užmetimu ("juosmeniui") ir 11 eilių pagal šią schemą (sijonėliui):

Nugarą susiuvau tiek, kad lėlytė vos vos įlįstų, aukščiau įsiuvau tris sagas, prinėriau kiek pamažintas kilpas, o po sijonėliu - tokiais kaip smėlinuko "kelnaites".

Gal ir baisingai nepedagogiška, bet viliuosi, kad kol kas Adelytė bus nenurenginėjama bei sėkmingai (su visomis rankomis ir kojomis) sulauks tokio dukrelės amžiaus, kai šiai norėsis ir namus lėlėms statyti, ir lovelėje migdyti, ir t.t. Broliukas, iš visų pusių pavartęs bei pagyręs: "Nu visai gražu",  kiek patylėjęs jau konstatavo: "Aš nemokėsiu nurengti". Kažin ar taip pat manys ir po pietų miego atsikėlusi mažoji lėlytės šeimininkė...