Prisipažinsiu - su šia kepuraite užtrukau ilgiau nei tikėjausi. Tai žinoma nereiškia, kad visą laiką nuo tada, kai pasirodžiau virtuvines užuolaidas, nepaleidau iš rankų vąšelio, bet ardyti teko ne kartą ir ne du.
Pagrindinis raštas ėjosi greitai ir smagiai:
Jo schemą pasiskolinau:
Na o čia tas mano vargų kaltininkas - viršugalvis. Labai norėjosi, kad visa kepuraitė būtų nunerta tarsi vienu raštu:
Gal patį centrą kitą (penktą?) kartą jau nerčiau ir kiek kitokį, bet perėjimu nuo "blynuko" į pagrindinį nebeplatėjantį raštą esu patenkinta. Tik jau dovanokite - tikslaus aprašymo šįkart nebus. Gal tik mažutė paslaptis - kai motyvai nėra visiškai smulkučiai, geriausia visgi pirma pasiskaičiuoti, kiek pasikartojimų tilps aplink visą galvytę, o ne bandyti pataikyti platinant iš akies. Mano atveju pasikartojimų reikėjo 23 - skaičius nei šioks, nei toks, pataikyti aklai šansų ne kažin kiek.
