2011-07-31

Lininė kepuraitė

Šį skrybėliuką bandžiau derinti prie rankinės. Visa bėda, kad lininių siūlų nuo pastarosios atliko aiškiai permažai (o kol kas esu išsikėlusi tikslą nepirkti naujų, kol gerokai neapmažinsiu turimų sankaupų), tad štai ką po kelių ardymų pavyko išspausti kombinuojant su baltais medvilniniais siūlais:




Nėriau labai panašiai kaip kepurėlę su garlaiviu. Baltai juostai pritaikiau šį kryžiuotų stulpelių raštą:


Nuotraukose ji kiek suglebusi, nes kepuraitė manekenui - kamuoliui truputėlį perdidelė, o ir medvilniniai siūlai minkštesni už lininius, bet ant galvos pasitempia ir tokio tarsi susiaurėjimo nematyti.

Gėlytę nėriau pagal abi šias schemas (lininių siūlų vos beužteko žiedlapių krašteliams...):


2011-07-30

Nerta lininė rankinė

Senokai audžiau mintelę apie štai tokio modelio rankinę, tik vis nesijaučiau pakankamai susidraugavusi su vąšeliu. O pasirodo įgyvendinimas, kaip tokiai nėrėjai, ne tiek labai ir užtruko.







Aprašymas (žaviuosi japonų sugebėjimu taip trumpai ir aiškiai perteikti tai, kam mūsuose greičiausiai prireiktų visos paklodės menkaverčio teksto):



Mano siūlai matyt buvo kiek plonesni už rekomenduojamus, tad nurodyto dydžio kvadratui nunerti prireikė daugiau eilių, bet proporcijų tai nesugadino - toliau viską dariau pagal schemą.

Rankenoms naudojau "Senukuose" pirktą tokią skaidrią žarnelę (berods kaip tik tokio ir storio - nebesu tikra). Magnetukus turėjau išimtus iš kažkokios senos rankinės.

Kepurėlė su garlaiviu


Nėriau pagal šią schemą (tik eilių pritrūko, tad šiek tiek improvizavau):


Baigusi platinimą kantelį dariau taip:



Perėjimą iš tiesiosios kepurėlės dalies į bryliuką nėriau taip:


 

Garlaiviukas - mano kūryba. Tik debesėlį bandžiau šifruoti šį:


Vėliau radau kur kas aiškesnę, nors ir ne visai tokią, schemą:


Kepurėlė - pirmas blynas

Pirmasis kuklus bandymas nerti vasarinę kepurėlę (kovojant su siūlų likučiais...):


Kepurėlės schema (man prireikė kiek daugiau eilių):


Gėlyčių schema:

Megztinukai

Keli vaikiški megztinukai mano pamėgtomis reglano rankovėmis:



Naujobiškas "Kukurūznikas"


Gaminimo procesas paprastesnis negu paprastas. Puode ištirpinama pusė pakelio sviesto ir indelis kondensuoto (karamelizuoto?) pieno "Rududu". Tada dedami patys paprasčiausi kukurūzai (jokiu būdu ne sūdyti, geriausia iš viso be priedų, nors tinka ir su cinamonu). Gerai sumaišoma, atvėsinama ir, sudėjus į šone atsegamą formą, paliekama šaldytuve kokį pusdienį.

Tiesa su tradiciniu trapiu "Kukurūzniku", kuriam naudojami irisai, šis minkštas poriebis "torčiukas" mažai ką teturi bendro.

Pavasarinė kepurytė darželinukui


Išmėginau dar nebandytą vaikiškos kepurės "ausyčių" mezgimo būdą - sutrumpintomis eilėmis:



Kadangi mezgiau stulpeliais 2/2, viršuje kepurytę siaurinau taip:

- visos išvirkščiosias akys sumezgamos po 2,
- 4 eilės stulpeliais 2/1,
- visos gerosios akys sumezgamos po 2,
- 4 eilės stupeliais 1/1,
- 2 kartus kas 2 eilės sumezgamos visos akys po 2,
- siūlas nutraukiamas ir perveriamas per likusias akis.

Raištuką apmetusi 6 akis mezgiau "žarnele": pirma akis nukeliama, antra išmezgama gerąja akimi, trečia perkeliama ant dešiniojo virbalo neišmegzta (siūlą paliekant priekyje), ketvirta išmezgama gerąja akimi, penkta perkeliama, šešta išmezgama blogąja akimi. Apsukama ir viskas kartojama. Patogu abu raištukus megzti kartu iš atskirų siūlų kamuoliukų - visada gausis vienodo ilgio.

Bumbulą dariau taip:


Mašinėlę nėriau pagal nuotrauką.

Nauji senučiukės lėlės apdarai


Nežinau nei kokiais keliais ši lėlė kadais pateko į mūsų namus, nei tuo labiau - kiek jai tiksliai metų. Greičiausiai nesuklysiu manydama, jog už mane ji vyresnė.

Drugelio schema:

Skiautininis kilimėlis mažylei


Atraižų naikinimo rezultatas - štai toks kilimėlis parėplioti kūdikiui.

Vieno kvadratėlio kraštinė - 15 cm, iš viso gavosi beveik pusantro metro - dydis sakyčiau tokiai paskirčiai pats tas, tik jau kaip lovatiesės pritaikyti nepavyks.

Pirmąkart siuvau taip, kaip iš tiesų turėtų būti siuvamas skiautinys: iš trijų sluoksnių (vientisas blogosios pusės audinys, sinteponas ir išorinis - iš kvadratėlių), paskui per siūles dygsniavau rankomis (sako galima ir mašina, bet pabijojau, kad sluoksniai neišsislankiotų).

2011-07-29

Genutės trupininis pyragas


Teisybės dėlei šį savo (ir namiškių) pamėgtą ir bene daugiau nei dešimtmetį progai pasitaikius vis kepamą pyragą esu linkusi vadinti Genutės trupininiu - būtent toks vardas malonios ponios, iš kurios kadais šį receptą gavo mano mama. Nors originalus jo pavadinimas berods "Obuolių pyragas", drįsčiau teigti, kad geriausias variantas visgi su rūgščia uogiene (pvz. juodųjų serbentų).


Produktai

200 g margarino (arba sviesto),
6 kiaušiniai (jei dideli, užtenka ir 5),
4 šaukštai cukraus,
3 stiklinės miltų (niekada netikrinau, ar kaip tik tiek),
15 g (pusė standartinio pakelio) kepimo miltelių,
3 šaukštai kakavos,
rūgštesnės uogienės arba obuolių,
3/4 stiklinės cukraus pudros.

Gaminimas

Kiaušinių baltymus atskirti nuo trynių ir palikti (geriausia šaldytuve - lengviau bus išplakti). Trynius ištrinti su cukrumi ir margarinu. Sudėti miltus, kepimo miltelius ir gerai išminkyti.

Padalyti tešlą į tris apylyges dalis (viena turėtų būti kiek didesnė). Į vieną iš dalių (ne didžiausią) įminkyti kakavą. Visus tris gabalus dėti į polietileninius maišelius ir palikti šaldiklyje bent porą val.

Baltymus išplakti su cukraus pudra iki standžių putų.

Į kepimo popieriumi išklotą arba riebalais išteptą skardą sluoksniuoti taip:
- sutarkuoti (tolygiai paskirstant) didįjį tešlos gabalą,
- dėti obuolius (daug nereikia - kad padengtų visą paviršių 1- 2 sluoksniais) arba uogienę,
- sutarkuoti kakavinę tešlos dalį,
- sukrėsti plaktus baltymus,
- sutarkuoti likusį šviesų tešlos gabalą.

Iškepus ant dar karšto pyrago užbarstyti cukraus pudros.

Parsikraustau... arba dar vienas pašnekėjimas apie nieką

Sakoma, kad trečias kartas nemeluoja. Taigi ko gero kaip tik trečią kartą ir mėginu čia "apsigyventi". Tiesa anie du nė nebuvo rimtėlesni bandymai įsikurti. Šįsyk viskas truputėlį kitaip, ne vien tapetai nauji. Ne ne, nepradėsiu šnekėti apie didžius užmojus, nes visad jaučiuosi nesmagiai kam nors ko nors perdaug prisižadėjusi, net jei ir vien sau pačiai. Nežinau ar čia bus kas apskritai panašaus į dienoraštį - greičiau tik štai tokie vieši užrašai: vienas kitas pastebėjimas, vienas kitas rinkinukas mano susidėliotos (ir galbūt vis atnaujinamos) informacijos, vienas kitas rankdarbis, viena kita mintis, pasitaikiusi, kaip kartais būna, pačiu laiku.

Na o kol kas pamažėlę kraustausi...